Siūlymą valdantieji argumentuoja tuo, kad Lietuvos bankų sektorius yra vienas labiausiai koncentruotų Europos Sąjungoje (ES), o galimybės pritraukti naujus rinkos žaidėjus yra ribotos dėl objektyvių socialinės-ekonominės raidos sąlygų tokių kaip maža rinka, nepalankios demografinės tendencijos.
Seimo nutarimo projekte teigiama, kad smulkaus ir vidutinio verslo kredito prieinamumas Lietuvoje yra vienas mažiausių ES, o Valstybinio plėtros banko įkūrimas ir valstybės dalyvavimas kredito įstaigų kapitale galėtų sumažinti šį rinkos trūkumą.
Projektą registravę valdantieji teigia, kad Valstybinis plėtros bankas padidintų finansinių paslaugų prieinamumą šalyje, ypač regionuose, būtų perspektyvi alternatyva tradiciniams komerciniams bankams, nes galėtų nukreipti finansinius išteklius į ilgalaikę socialinę ir ekonominę gerovę orientuotiems projektams.
Anot projekto, šiuo metu rinkoje veikiančios įmonės ir agentūros kaip „Investicijų ir verslo garantijos“ („Invega“), Viešųjų investicijų plėtros agentūra ar „Žemės ūkio paskolų garantijų fondas“ negali veikti kaip visapusiškai efektyvi alternatyva Lietuvoje veikiantiems komerciniams bankams, negali skatinti tvarios konkurencijos bankinėje rinkoje bei apčiuopiamai švelninti anticiklinių ekonomikos svyravimų.
Pasak valdančiųjų pasiūlyto nutarimo, šių bei galimai kitų Lietuvoje veikiančių bei garantijas teikiančių agentūrų pagrindu gali būti steigiamas Valstybinis plėtros bankas, kuris galėtų siekti bankinės licencijos ir būtų prižiūrimas Lietuvos banko.
R.Karbauskis žurnalistams Seime sakė, kad valstybinio banko kūrimas ypač aktualus dabar, kai konkurencija bankiniame sektoriuje menksta.
„Procesas bus netrumpas, bet tai buvo mūsų įsipareigojimas rinkiminėje programoje, tai yra Vyriausybės programoje. Tai yra klausimas, kuris ypač aktualus šiuo metu, kada konkurencija bankinėje rinkoje yra sumažėjusi Lietuvoje“, – teigė politikas.
„Manau, kad visos valdžios institucijos turi bendrą požiūrį, kad tas bankas yra reikalingas“, – pridūrė jis.
Prezidentūra: pagrindas tam jau yra
Prezidento patarėjas Simonas Krėpšta 15min teigė, kad Prezidentas apie galimybę Lietuvoje steigti Valstybės valdomą (ne Valstybinį) banką pasisakė dar praėjusiais metais. "Pagrindinis tokio banko tikslas būtų didinti konkurenciją finansiniame sektoriuje bei sudaryti palankesnes sąlygas įmonių kreditavimui. Daugelyje kitų šalių veikiantys tokio pobūdžio bankai finansuoja ir ilgalaikius strategiškai svarbius infrastruktūros objektus. Tuo pačiu tai suteiktų galimybe investuoti į ekonomiką keičiančius ekologiškus projektus, ne tik suteikiančius finansinę grąžą trumpuoju ir vidutiniu laikotarpiu", - sakoma komentare.
Prezidento nuomone, tokios institucijos pagrindu galėtų tapti šiuo metu Lietuvoje jau veikiančios finansų institucijos.
Be to, ribotas verslo kreditavimas neleidžia išnaudoti Lietuvos ekonomikos augimo potencialo. "Europos Komisijos tyrimai rodo, kad Lietuvoje smulkiam ir vidutiniam verslui prieiga prie finansavimosi yra viena labiausiai apribotų tarp ES šalių. Kritinėje situacijoje valstybė, net ir norėdama, negali greitai suteikti reikiamo likvidumo ir pagalbos verslui. Valstybei yra sunku valdyti krizę ir nukreipti tikslinę paramą dėl poreikio pasitelkti finansų tarpininkus", - sakoma komentare.
Premjeras: tai svarstytina
Premjeras Saulius Skvernelis siūlymą dėl Valstybinio plėtros banko pavadino svarstytinu ir nagrinėtinu.
„Vyriausybė savo poziciją išsakys, jeigu toks pasiūlymas bus įformintas“, – kalbėjo ministras pirmininkas.
Be R.Karbauskio, projektą pasirašė Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Valius Ąžuolas, Ekonomikos komiteto pirmininkas Rimantas Sinkevičius, Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkė Agnė Širinskienė, kiti parlamentarai iš „valstiečių“, „socialdarbiečių“ ir Lietuvos Lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijų.
Bankas tiesiogiai skolintų verslui
Valius Ąžuolas 15min teigė, kad šiuo metu pagrindinė problema bandant padėti verslui, skiriant jam paramą – visur užstringama ties finansų tarpininkais. Esą jie nori didesnio administravimo mokesčio, išlygų, kad būtų daug naudos ir mažai rizikos, o priemonės, veikiančios be tarpininkų pagalbos, verslą pasiekia greitai.
„Vadovavomės Airijos pavyzdžiu, ji taip pat turi Valstybinį plėtros banką ir jos vienas iš tikslų yra – iš kur išeina kitos finansų įstaigos, ten turi ateiti valstybė“, – komentavo jis.
Pasak Seimo Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) vadovo „valstiečio“ V.Ąžuolo, Valstybinis plėtros bankas užsiimtų tiesioginiu skolinimu verslui. Anot jo, Lietuvos banko duomenimis, pernai 70 proc. smulkių ir vidutinių įmonių paraiškų bankai atmetė.
„Tai didžiulis kiekis. Dėl bankų pristabdyto finansavimo įmonių įsiskolinimas tarpusavyje 2019 metais išaugo beveik dvigubai. Tai rodo didžiulį finansų trūkumą ir dabartinė „covid'inė“ situacija išryškino dar labiau“, – sakė jis.
V.Ąžuolas aiškino, kad šiuo metu kreiptasi į Seniūnų sueigą, kad šis teisės aktas antradienį būtų įtrauktas į darbotvarkę.
Dalis Seimo narių palaiko, kiti kategoriškai prieš
LSDP frakcijos Seime seniūnė Rasa Budbergytė 15min sakė, kad dar nesusipažino su nutarimo projektu, tačiau palaiko valstybinio banko idėją.
„Viešųjų paslaugų ir investicijų, ir prieinamumo kreditų verslui tikrai Lietuvoje labai stinga ir tikrai pritariu minčiai, kad kur nėra privačiam verslui intereso, ten valstybė turi padaryti intervenciją. Socialdemokratai visada pasisakė, kad valstybinis bankas Lietuvoje turėtų būti įsteigtas“, – kalbėjo ji.
Liberalas Kęstutis Glaveckas teigė esantis kategoriškai prieš ir mano, kad tai šiuo metu yra nereikalingas dalykas. Užuot steigus Valstybinį plėtros banką, jo nuomone, galima būtų sukurti tas pačias funkcijas atliekantį fondą.
„Suformuoti naują banką yra labai brangus dalykas ir ne tas laikas tai daryti. O reiškia bankas? Tai reiškia, kad Vyriausybė galės skirstyti išteklius pagal savo nuožiūrą. Tam yra biudžetas, biudžeto korekcijos, galų gale, yra kiti instrumentai, per kuriuos Vyriausybė gali puikiausiai veikti. Nemanau, kad dabar reikalingas toks bankas su didelėmis išlaidomis. Vyriausybės sprendimai gali būti politiniai, korupcija ir kiti dalykai“, – įsitikinęs jis.
Buvęs premjeras, Mišriai Seimo narių grupei priklausantis Algirdas Butkevičius 15min sakė, kad kol kas šis nutarimo projektas kelia daugiau klausimų, nei pateikia atsakymų. Anot jo, reikia išanalizuoti, pavyzdžiui, kas sudarys pagrindinį banko kapitalą.
„Idėja gal yra ir patraukli, bet ji daugiau priešrinkiminė. <...>. Manau, kad tai noras pasiteisinti prieš rinkimus, kad tikrai norime įsteigti valstybinį banką. Valstybinio banko įsteigimas užtruktų apie 2 metus“, – 15min komentavo jis.
Konservatorius Mykolas Majauskas sakė pasiūlymo nepalaikantis ir už jį nebalsuosiantis. Kartu jis pateikė 10 priežasčių, kodėl tai nebūtų išmintingas sprendimas. Vienoje jų Seimo narys priminė 1998 metais likviduoto Lietuvos valstybinio komercinio banko (LVKB) patirtį.
„Tai yra populistinis, neišmintingas sprendimas. Norint įsteigti naują valstybinį komercinį banką, kuris būtų ne tik graži iškaba, bet galėtų konkuruoti su Lietuvoje veikiančiais komerciniais bankais, reikėtų apie 800 mln. Eur. Tokių laisvų pinigų nėra, o didinti atlyginimus ir pensijas reikia. Todėl turime apsispręsti, kas svarbiau“, – 15min rašė jis.
-
Ekspertai: valstybinis bankas didintų konkurenciją, bet valstybė gali nesuvaldyti rizikų
-
V.Vasiliauskas: konkurencingam valstybiniam komerciniam bankui reikėtų apie 1 mlrd. eurų
-
V.Tomaševskis: valstybiniam bankui – dalis Lietuvos pašto patalpų
-
G.Nausėda svarsto galimybę valstybinį banką Lietuvai įsigyti arba kurti su Lenkija
