„Manau, kad taip (mokestis sulauks palaikymo Seime – BNS). Nes mūsų kaimynai lenkai tą mokestį įvedė, jį visuomenė priėmė labai teigiamai, nes mokestis socialiai teisingas (...). Jie (lenkai – BNS) laimėjo teismus, dėl to mes labai ramūs. Tiktai mes neturėtume padaryti įstatymo, kuris kažkuo skirtųsi, nes ir Lietuvą gali šitoje vietoje kas nors paduoti į teismą“, – Žinių radijui ketvirtadienį sakė R.Karbauskis.
Įstatymas, apmokestinęs prekybos tinklų apyvartą, Lenkijoje įsigaliojo 2016 metų rugsėjį, tačiau netrukus po to Europos Komisija (EK) pradėjo tyrimą prieš Lenkiją dėl galimo ES teisės pažeidimo ir nurodė suspenduoti įstatymą. Todėl Lenkija iki 2020-ųjų pradžios yra įšaldžiusi šio mokesčio surinkimą.
2017-ųjų birželį EK paskelbė, kad mokesčio struktūra yra palanki smulkiesiems prekybininkams, o tai yra neteisėta valstybės parama. Lenkijai pasiskundus ES Bendrajam Teismui, šis šiemet gegužę pripažino EK sprendimą neteisėtu, o pastaroji liepą jį apskundė ES Teisingumo Teismui.
Siūloma apmokestinti didesnį kaip 300 mln. eurų vertės bankų, unijų bei kitų paskolų teikimo bendrovių turtą 0,03 proc. mėnesio tarifu.
Lenkijos prekybos įmonių asociacijos vadovė Renata Juszkiewicz BNS trečiadienį sakė tikinti, kad Komisija laimės ES Teisingumo Teisme.
Pasak jos, toks mokestis yra protekcionistinis, valdžiai norint padėti smulkesniems prekybininkams. Anot jos, didžiųjų prekybos centrų pelningumas Lenkijoje yra tik 0,5 proc., o mokestis siekia 1,4 proc.
Lenkijoje mokesčio tarifai yra du: 0,8 proc. – įmonėms, kurių mėnesio apyvarta viršija 17 mln. zlotų, ir 1,4 proc. – kai ji viršija 170 mln. zlotų.
Stambaus prekybos mokesčio įstatymo projektą Seime registravę „valstiečiai“ siūlo įvesti 1 proc. mokestį nuo didesnės kaip 2 mln. eurų mėnesio apyvartos. Mokestis būtų mokamas tik už gyventojams parduotas prekes.
Lietuvos prekybos įmonių asociacijos vadovė Rūta Vainienė BNS yra sakiusi, kad prekybos tinklų mokestis gali būti neteisėtas.
R.Karbauskis, be to, sako užklausęs Lietuvoje veikiančių bankų savininkų nuomonės dėl numatomo įvesti bankų turto mokesčio. Jo teigimu, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) nuomonė dėl šio mokesčio yra „absoliučiai vienareikšmė“, todėl mokestis bus.
„Kaip tik vakar pasirašiau laišką visų bankų savininkams, ar tie grasinimai, kurie buvo pasigirdę iš Bankų asociacijos vadovo, kad kažkas bus branginama (...), tai aš tiesiog paklausiau tame laiške, ar tai yra bankų savininkų nuomonė“, – Žinių radijui ketvirtadienį teigė R.Karbauskis.
Jis dar spalio pradžioje žadėjo su Lietuvoje veikiančių Švedijos bankų SEB ir „Swedbank“ savininkais aiškintis, ar jie tikrai mano, kad apmokestinus bankų turtą, gyventojams bei verslui pabrangtų paskolos bei būtų padaryta žala ekonomikai, kaip teigia Lietuvos bankų asociacija.
Siūloma apmokestinti didesnį kaip 300 mln. eurų vertės bankų, unijų bei kitų paskolų teikimo bendrovių turtą 0,03 proc. mėnesio tarifu.
Lietuvos prekybos įmonių asociacijos vadovė Rūta Vainienė BNS yra sakiusi, kad prekybos tinklų mokestis gali būti neteisėtas.
