„Šnekėjome ir su Vyriausybe, ir su finansų ministru, su premjeru teko šnekėti. Šitam pasiūlymui bus pritarta, tai galiu atsakyti dėl to“, – pirmadienį laidoje „LRT forumas“ sakė R.Karbauskis.
„Tas mokestis yra toks, kuris efektyviausias ta prasme, jis mažiausiai paliečia socialiai neapsaugotus žmones. Labiausiai galbūt palies tuos, kurie turi sąskaitas, santaupas ir taip toliau“, – aiškino „valstiečių“ lyderis.
Pasiūlymą dėl bankų aktyvų apmokestinimo parengė valdančiajai koalicijai priklausanti Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjunga. Pasak jos lyderio Valdemaro Tomaševskio, dėl papildomo bankų apmokestinimo reikia spręsti „labai skubiai“.
„Vienas iš šaltinių (papildomų pajamų – BNS) yra bankų aktyvų apmokestinimas. Tai yra dideli pinigai, galima į biudžetą gauti apie 100 mln. eurų. Tokį projektą mes paruošėm, užregistravom ir tikimės, kad jis bus priimtas. Manau, kad tokį siūlymą turi priimti ir opozicija, nes bankai yra tokia struktūra, kuri uždirba daugiausia, bet mokesčių moka nelabai daug“, – aiškino V.Tomaševskis.
„Visos valstybės naudoja tokį mokestį, ir Jungtinė Karalystė, ir Švedija, ir mūsų regiono šalys. Mes turime tą padaryti labai skubiai“, – pridūrė jis.
LBA prezidentas M.Zalatorius pabrėžė, kad įvesti naują mokestį planuojama skubotai, be diskusijų, neatlikus kaštų ir naudos analizės.
„Tokį kompleksišką ir didelį mokestį, kuris paliečia visą ekonomiką, yra neatsakinga įvesti per trumpą laiką ir be jokių diskusiją. Mes esame tikri, kad reikalinga išsami ir nuodugni analizė bei profesionali diskusija norint išsiaiškinti, ar toks mokestis Lietuvos ekonomikai nepadarys daugiau žalos, nei naudos“, – BNS tvirtino M.Zalatorius.
Pasak jo, preliminarūs vertinimai ir kai kurių užsienio šalių, pavyzdžiui, Vengrijos patirtis rodo, kad toks mokestis gali pristabdyti šalies ūkio augimą ir paskatinti nedarbo didėjimą.
LBA prezidentas taip pat pabrėžė, kad laikas naujo bankų mokesčio įvedimui šiuo metu yra labai nepalankus, nes pasaulyje vis garsiau kalbama apie galimą ekonomikos nuosmukį ar stagnaciją, prastėja Vokietijos ekonomikos būklė, vis daugiau neaiškumų kylą dėl Didžiausios Britanijos pasitraukimo iš Europos Sąjungos scenarijų.
„Tai gali turėti sunkių padalinių visai euro zonos ekonomikai. JAV ir euro zonoje ekonomika jau yra skatinama monetarinėmis priemonėmis, kalbama ir apie galimą fiskalinių priemonių panaudojimą, todėl mokesčio, kuris lėtins skolinimąsi ir vartojimą, yra tikrai neatsakingas“, – sakė M.Zalatorius.
Jo teigimu, bankų aktyvų apmokestinimas turės įtakos ne tik bankams ir jų savininkams, bet ir visiems šalies gyventojams.
„Bankų aktyvai yra mūsų indėlininkų lėšos, paverčiamos paskolomis. Toks mokestis brangins skolinamą kapitalą visoms Lietuvos įmonėms ir gyventojams. (...) Tai gali lemti mažesnį skolinimąsi, o tai tiesiogiai veda prie ekonomikos lėtėjimo, kuris ir taip vyksta dėl pasaulinių tendencijų“, – aiškino M.Zalatorius.
Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos atstovai dar 2016-ųjų kovą Seime registravo įstatymų pataisas, kuriomis didesnius kaip 100 mln. eurų finansų įstaigų aktyvus ir didesnius kaip 50 mln. eurų draudimo įmonių aktyvus siūlo apmokestinti 0,0334 proc. mėnesiniu arba 0,4 proc. metiniu tarifu.
Anot pataisų rengėjų, panašaus pobūdžio mokestis bankams ir finansų institucijoms galioja kitose Europos šalyse – Didžiojoje Britanijoje, Vengrijoje, Portugalijoje, Prancūzijoje, Švedijoje.