Laukiama FED obligacijų supirkimo programos mažinimo
Paskutinis JAV Federalinio rezervų banko (FED) posėdis neramiai nuteikė investuotojus ir analitikus, nes jo metu užsiminta apie planus mažinti obligacijų supirkimo programą ir kitų metų viduryje pradėti palūkanų didinimą.
Šiuo metu visi laukia kito FED posėdžio lapkričio pradžioje, per kurį turėtų būti paskelbta konkreti obligacijų supirkimo programos mažinimo data. Prognozuojama, kad sprendimui lemiamos reikšmės turės infliacijos rodiklis. Nors šiuo metu ji gerokai lenkia FED nustatytą 2 proc. tikslą, JAV centrinio banko atstovai iki šiol teigė, kad infliacija yra laikinas reiškinys.
Tiesa, atsiranda vis daugiau manančių, kad aukštesnė infliacija gali išsilaikyti ilgesnį laiką. JAV rugsėjo mėnesio infliacijos rodiklis pralenkė analitikų prognozes bei, palyginti su rugpjūčio mėnesiu, paaugo 0,1 proc. punkto ir pasiekė 5,4 proc. Labiausiai prie to prisidėjo augusios energijos išteklių bei maisto prekių kainos.
Rekordiškai didelis JAV importas
Amerikiečių naujų registracijų darbo biržoje skaičius sumažėjo iki 293 tūkst., ir tai yra mažiausias lygis nuo pandemijos pradžios. JAV nedarbo lygis 2021 m. rugsėjį nukrito iki 4,8 proc., ir buvo 0,4 proc. punkto mažesnis nei mėnesį prieš tai bei pralenkė analitikų lūkesčius. Tendencijos darbo rinkoje ir toliau siuntė pozityvius signalus.
Nauji JAV ilgalaikio vartojimo prekių užsakymai rugpjūtį išaugo 1,8 proc. Tai buvo 0,5 proc. punkto daugiau nei liepos mėnesį, ir analitikų prognozės buvo viršytos 0,7 proc. Labiausiai padaugėjo orlaivių ir jų dalių užsakymų, pramonės gaminių bei transporto užsakymų.
JAV einamosios sąskaitos prekybos deficitas rugpjūčio mėnesį padidėjo iki rekordinio 73,3 mlrd. JAV dolerių skirtumo. Eksportas paaugo 0,5 proc., pasiekdamas 213,7 mlrd. JAV dolerių, ir buvo didžiausias nuo 2019 m. gegužės mėnesio. Labiausiai padidėjo tokių žaliavų kaip auksas bei gamtinės dujos pardavimai. Importas taip pat didėjo 1,4 proc. ir pasiekė naują visų laikų rekordą – 287 mlrd. JAV dolerių. Daugiausia augo farmacijos produktų, žaislų bei žaidimų, chemijos produktų, transporto priemonių importas.
JAV akcijų rinkos atsitiesė po rugsėjo korekcijos
Panašu, kad akcijų rinkos JAV atsitiesė po rudens pradžioje įvykusių korekcijų. Prie euforijos biržose prisidėjo geresni, nei buvo prognozuota, didžiųjų JAV bankų rezultatai. Pavyzdžiui, „Goldman Sachs“ banko pajamos per trečiąjį metų ketvirtį augo 26 proc., palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, o „Citigroup“ pelnas palyginamuoju laikotarpiu padidėjo net 48 proc.
Teigiamos įtakos turėjo ir silpstantis viruso plitimas. „S&P500“ akcijų indeksas nuo spalio pradžioje siekusio žemiausio lygio pakilo apie 4,62 proc. Didžiausią prieaugį generavo informacinių technologijų sektorius, o neigiamos įtakos turėjo farmacijos bei sveikatos apsaugos sektoriaus įmonės.
Naujienose toliau figūravo žinutės apie tiekimo problemas, kurių neišvengė ir technologijų gigantė „Apple“. Dėl lustų trūkumo jai teko pakoreguoti „iPhone 13” pardavimų planus.
Kol ECB laukia, kiti centriniai bankai jau didina palūkanas
Europos centrinio banko (ECB) pozicija dėl dar vieno infliacijos šuolio nepasikeitė – ji vertinama kaip laikina dėl išaugusių gamtinių dujų kainų bei tiekimo grandinių sutrikimų. ECB prezidentė Christine Lagarde patikino, kad pinigų politikos formuotojas neturėtų per daug reaguoti į šiuos veiksnius, kadangi tam jis neturi tiesioginės įtakos.
Tuo metu Europoje vis daugiau centrinių bankų ryžtasi pinigų politikos pokyčiams. Spalio pradžioje Lenkijos centrinis bankas pirmą kartą per beveik dešimtmetį netikėtai padidino palūkanų normą, kad numalšintų infliacijos šuolį. Bankas nutarė pagrindinę palūkanų normą padidinti iki 0,5 proc. ribos.
Šiuo sprendimu Lenkija pasivijo jau anksčiau palūkanų normas pakėlusius Čekijos, Vengrijos bei Rumunijos centrinius bankus.
Euro zonoje – nuo 2008-ųjų nematytas infliacijos lygis
Makroekonominiai euro zonos duomenys siuntė pozityvius signalus. Rugsėjo mėnesio vartotojų pasitikėjimo indeksas paaugo 1,3 proc., palyginti su mėnesiu prieš tai. Šis indeksas rodo, kad namų ūkiai pozityviau vertina savo finansinę padėtį bei lūkesčius.
Nedarbas euro zonoje sumažėjo iki 7,5 proc. ir pasiekė žemiausią lygį nuo 2020 m. gegužės. Darbo rinka jau keletą mėnesių iš eilės rodė atsigavimo ženklus.
Euro zonos gamintojų PMI indeksas siekė 58,6 lygį ir šiek tiek atsiliko nuo analitikų prognozių.
Metinė infliacija paspartėjo 0,4 proc. punkto ir pasiekė 3,4 proc., pralenkdama analitikų prognozes. Šis infliacijos rodiklis yra didžiausias nuo 2008 m. kilusios pasaulinės finansų krizės. Labiausiai prie infliacijos augimo prisidėjo didėjusios energijos kainos, kurios vien per rugpjūčio ir rugsėjo mėnesius pakilo apie 32 proc.
Optimistinės nuotaikos Europos akcijų rinkose
Akcijų rinkos Europoje buvo kupinos optimizmo dėl tolesnio ekonomikos atsigavimo bei geresnių nei tikėtasi įmonių trečiojo ketvirčio rezultatų.
Bendras Europos akcijų indeksas „STOXX Europe 600“ per pastarąsias porą savaičių palypėjo apie 3,8 proc. Daugiausia augimui įtakos turėjo žaliavų bei komunalinių paslaugų sektoriai, neigiamos įtakos turėjo sveikatos apsaugos bendrovės.
Per paskutines dvi savaites Prancūzijos akcijų indeksas „CAC 40“ padidėjo 3,23 proc., Vokietijos „Xetra DAX“ indeksas paaugo 2,9 proc., Italijos „FTSE MIB“ apie 3,4 proc., Jungtinės Karalystės „FTSE 100“ – apie 2,9 proc.
Gamtinių dujų kainų poveikis Europos vartotojams
Gamtinių dujų kainos Europoje šoktelėjo iki rekordinio lygio, grasindamos smarkiai padidinti namų ūkių išlaidas ir stabdyti pramoninę gamybą.
Dėl atsigaunančios ekonomikos didesnė, nei įprasta, pasaulinė dujų paklausa, politiškai motyvuotas Rusijos sprendimas sumažinti dujų tiekimą Europai, arši Azijos ir Brazilijos konkurencija dėl suskystintų gamtinių dujų krovinių, išeikvoti dujų saugyklų rezervai po šaltos žiemos ir pavasario – tai pagrindinės priežastys, dėl kurių dujų kainos Europoje pasiekė tokias aukštumas.
Situaciją stabilizuoti galėtų Rusija, tačiau ji aiškiai leido suprasti, kad neskubės Europos vartotojams siūlyti papildomų dujų, nebent gautų ką nors mainais, pavyzdžiui, Europos reguliuotojų leidimą paleisti prieštaringai vertinamą „Nord Stream 2“ dujotiekį.
Kinija susidūrė su energetikos krize
Kinijoje investuotojus išgąsdino gilėjanti energetikos krizė. Kai didžiąją šalies dalį užklupo šalti orai, naftos ir gamtinių dujų kainos pakilo į seniai matytas aukštumas. Gamtinių dujų kainos Azijoje šiemet šoktelėjo daugiau nei penkis kartus ir kelia baimę dar ir dėl elektros energijos trūkumo.
Reaguodama į tai, Kinija įvedė elektros kvotų sistemą bei, nepaisydama žaliojo kurso įsipareigojimų, įjungė anglimi kūrenamas elektrines.
Tuo metu makroekonominiai rodikliai rodo, kad per trečiąjį metų ketvirtį Kinijos ekonomika augo lėčiau, nei buvo tikėtasi – užfiksuotas 4,9 proc. siekęs augimas, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai. Buvo prognozuojama, kad Kinijos augimas turėtų sudaryti bent 5,2 proc.
Kinijos gamybos PMI taip pat nuvylė analitikus – jis siekė 46,9 vietoje prognozuoto 50,1 lygio. Labiausiai prie tokio nuosmukio prisidėjo didėjantis viruso protrūkių skaičius, augančios žaliavų kainos ir elektros kvotų sistema.
NT plėtotojų rizikos Kinijoje – valdomos
Nepaisant nuolatinio investuotojų susirūpinimo nekilnojamojo turto sektoriumi, Kinijos centrinis bankas teigė, kad „Evergrande Group“ skolos problemų poveikis bankų sistemai yra kontroliuojamas ir su tuo susijusi rizika nėra didelė. Vis dėlto pasigirsta naujienų, kad su mokumo problemomis susiduria ir daugiau NT vystytojų Kinijoje.
Kinijos akcijų rinkos taip pat atsitiesė po rugsėjį sekusio išsipardavimo ir nežymiai paaugo. Akcijų indeksas „CSI 300“ per porą savaičių paaugo 1,35 proc., o „Shanghai composite“ indeksas kiek mažiau – apie 0,3 proc.
Baltijos biržose artėjama prie 1 mlrd. eurų apyvartos
Baltijos biržoms 2021 m. gali būti rekordiniai metai, tikintis pasiekti 1 mlrd. eurų apyvartą. Tokių skaičių Baltijos biržos nematė dar nuo 2005–2007 m., kuomet metinė apyvarta sudarydavo apie 2 mlrd. eurų.
„Swedbank“ analitikų skaičiavimu, rašoma pranešime, didžiausias apyvartos augimas per sausio–rugsėjo mėnesius užfiksuotas Vilniaus biržoje. Jos apyvarta, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, paaugo 2,5 karto. Prie tokio šuolio prisidėjo biržos likvidumą smarkiai padidinęs „Ignitis grupės“ akcijų platinimas.
Baltijos biržų likvidumą turėtų dar labiau padidinti spalį įvykę „Enefit Green“ bei „Delfingroup“ pirminiai vieši akcijų siūlymai. „Enefit Green“ išplatino daugiau kaip 60,345 mln. akcijų už 2,9 euro kainą ir pritraukė 175 mln. eurų lėšų. Investuotojų paklausa pasiūlą viršijo 4 kartus.
Nepaisant palankių žinių dėl IPO, „OMX Baltic Benchmark“ indeksas per pirmąsias dvi spalio savaites susitraukė 2,28 proc., daugiausia dėl LHV banko akcijų korekcijos. Vertinant apyvartas, išsiskyrė „Ignitis grupė“, „Coop Pank“ ir Šiaulių bankas.
