„Remiantis pasaulio biržų duomenų tendencijomis, galime laukti tolesnio kainų mažėjimo. Antra dalykas, kadangi Europos Centrinis Bankas pakėlė bazines palūkanas ir nežada artimiausiu metu mažinti, tai irgi veiksnys, kuris veikia vartojimą ir kainų mažėjimą“, – BNS sakė Vilniaus universiteto (VU) profesorius R.Rudzkis.
„Šitie veiksniai liudija, kad greičiausiai vartojimo kainos tiek euro zonoje, tiek Lietuvoje leisis“, – pridūrė jis.
R.Rudzkis pastebi, jog pasaulio biržose nuo praėjusių metų vidurio prasidėjo žaliavų, energijos nešėjų kainų kritimas, o tai, pasak jo, pavėluotai persiduoda gamintojų kainoms, vėliau – ir vartojimo kainoms. Be to, ECB sprendimai didinti palūkanų normas pradeda veikti vartojimą – jam mažėjant, tai veikia kainas.
„Yra pasaulinis žemės ūkio ir maisto produktų indeksas, kurį skaičiuoja Jungtinės Tautos, – jo pikas buvo balandį-gegužę, buvo labai iššokusios pasaulio maisto kainos, kviečiai kainavo brangiai, žaliavinio pieno kainos buvo iššokusios, po to jos pradėjo mažėti ir sausio mėnesį indekso reikšmė buvo netgi mažesnė nei prieš metus sausį“, – aiškino R.Rudzkis.
„Tai rodo, kad ir maisto bazinės kainos, žaliavinės maisto kainos irgi savo piką praėjo ir šiuo metu leidžiasi“, – kalbėjo jis.
Ekonomisto teigimu, tikėtina, jog infliacija šiemet taps vienaženklė, tačiau defliacijos nesitikima neapibrėžtumo ir įtemptos geopolitinės situacijos pasaulyje.
„Visa eilė įtampų pasaulyje lieka. Kainos mažiausios buvo, kai buvo žaliavų perteklius pasaulyje, nebuvo jokių sankcijų, priešpriešos tarp JAV ir Kinijos, naudojomės globalizacijos pliusais maksimaliai. Dabar yra didelės įtampos, kurios trikdo pasaulinę ekonomiką, karai verčia daugiau lėšų skirti ginklavimuisi, lieka mažiau investicijų į įvairias sritis. Defliacijos nesitikiu, bet tiesiog nebus dviženklės infliacijos“, – sakė R.Rudzkis.
Metinė infliacija Lietuvoje sausį siekė 20 proc. – jos augimo tempas lėtėja nuo spalio. Mėnesio infliacija siekė 0,7 proc. ir yra didžiausia nuo lapkričio, o vidutinė metinė infliacija buvo 20,3 proc.
