– Pone Kubiliau, ar Jūs matote galimybę, kad Graikija gali būti pašalinta iš euro zonos artimiausiu metu?
– Sunku pasakyti. Tačiau skaičiai rodo, kad jos bendra skola yra 320 milijardų eurų, iš jų Europai – 240 milijardų, tai sudaro 170 procentų lyginant su BVP. Nedarbas Graikijoje sudaro 26 procentus ir tai tęsiasi kelerius metus.
Perskaičius, dėl ko graikai nesusitaria su Europos Komisija, susidaro įspūdis, kad Graikijos valdžia tiesiog tyčiojasi iš visos Europos.
Perskaičius, dėl ko graikai nesusitaria su Europos Komisija, susidaro įspūdis, kad Graikijos valdžia tiesiog tyčiojasi iš visos Europos. Pavyzdžiui, nesusitariama dėl to, kad išlaidas pensijoms nuo 16 procentų BVP reikia sumažinti 1 procentu. Bet ir tai padarius lieka du kartus daugiau negu Lietuvoje.
Graikai nesutinka, kad PVM būtų taikomas elektrai ir vaistams. Kitaip tariant, iš Graikijos nereikalaujama neįmanomų dalykų, kažkokių iššūkių. Yra pasakyta labai konkrečiai, ko ES iš jų reikalauja. Kol kas sunku įvertinti ES kantrybės ribas.
– Pone Mauricai, paskutiniai duomenys rodo, kad Graikija pastaruoju metu nesurenka apie 20 procentų biudžeto pajamų per mėnesį. Kas nutiko, kad Graikijos ekonomika per kelis mėnesius smuko?
– Krito pasitikėjimas šalimi, akcijų indeksai nugarmėjo žemyn, žmonės masiškai atsiima indėlius iš bankų, nes baiminamasi, kad Graikija gali išstoti iš euro zonos arba nuogąstaujama, kad neapibrėžtumo laikotarpis gali užsitęsti.
