Graikai suvokia, kad patys nebeišspręs savo problemų. Jie žino, kad jiems reikia pagalbos, mes jau irgi galime ruošti jiems suteikti tą pagalbą. Jei bus patvirtintas gelbėjimo planas, Lietuva privalės duoti 160 milijonų eurų. Tikėtina, kad toks planas vis dėlto bus patvirtintas ir dabar graikai bando išsiderėti kuo geresnes sąlygas.
Kita vertus, jie gali ir nesumokėti skolos TVF. Gali būti, kad jie nesumokės netgi Europos Centriniam bankui. Ir tada jau nuo Centrinio banko priklausys, ar Graikijos ekonomika žlugs, nes nutraukus bambagyslę, Graikijos bankai tuojau pat užsidarys, žmonės liks be pinigų. Ir tada bus proga kaltinti Europą dėl visų problemų. Kol kas graikai turi labai daug erdvės, žino, kad situacija nepalanki jų pašalinimui iš ES ir todėl yra tokie agresyvūs bei įžūlūs.
– Pone Šadžiau, ar Jūs matytumėte ribą, kada Graikijai būtų pasakyta „stop“?
– Nežinomuose vandenyse mes jau plaukiojame nuo vasario pabaigos. Ši situacija Europoje yra nauja, kas bus toliau, niekas negali pasakyti. Tačiau neįmanoma, kad graikams būtų parodytos durys ir pasakyta, kad jie jau ne euro zonos nariai – tai techniškai sunkiai įsivaizduojama.
Mano nuomone, ši varginanti situacija tikrai nesibaigs nei birželio 30, nei liepos 15 dieną. Ir rudenį mes dar kankinsimės dėl šio klausimo. Kamuolys iš tiesų yra graikų pusėje ir Graikijos visuomenė, politikai turėtų susivokti ir priimti atitinkamus sprendimus. Vienas žingsnis jau yra – Graikijos Centrinio banko monetarinė ataskaita. Tikėtina, kad tokių tiesos momentų šioje šalyje daugės.