„Mano asmenine nuomone, nekilnojamojo turto, kuris konkrečiai stovi konkrečioje savivaldybėje, mokestis yra sui generis savivaldybės mokestis. Reikia ieškoti būdų, kaip surinktas lėšas perduoti savivaldybėms, nes tai visada ir visur, visame pasaulyje yra patikimas, geras savivaldos pajamų šaltinis“, – trečiadienį Seimo Biudžeto ir finansų komitete teigė R. Šadžius.
„Kol kas didelė dalis komercinio nekilnojamojo turto mokesčio eina savivaldybėms, o nekomercinio, brangaus turto – į valstybės biudžetą, nes yra, matyt, techninių sunkumų teisingai paskirstyti. Tą uždavinį išsprendus galbūt būtų galima teisybę atstatyti“, – pridūrė jis.
Tuo metu konservatorių frakcijoje jis tvirtino, kad sprendimai dėl būsimo NT mokesčio bus priimti išsiaiškinus, kokį variantą labiau rems visuomenė.
„Turiu jausmą, kad tas visuotinis, kad ir labai mažas mokestis yra visuomenei mažiau priimtinas, viena vertus, kita vertus, jis sunkiau administruojamas – vistiek tuose mokesčiuose eina kalba apie socialinius aspektus, apie minimumus. Žiūrėsime, kokie variantai turės didesnę visuomenės paramą“, – trečiadienį frakcijoje teigė R. Šadžius.
Pasak jo, nei valdančiojoje koalicijoje, nei būsimos Vyriausybės rėmuose diskusijos apie NT mokesčio pokyčius dar nebuvo.
Anksčiau R. Šadžius yra sakęs, kad galėtų būti plečiamas NT mokesčio mokėtojų ratas, labiau apmokestinamas prabangus būstas mažinant jo apmokestinimo kartelę.
Dabar gyventojų NT apmokestinamas progresiniu 0,5–2 proc. tarifu, tačiau tik nuo 150 tūkst. eurų vertės, o turintiesiems tris ir daugiau vaikų arba neįgalų vaiką – nuo 200 tūkst. eurų.
Konservatorių Vyriausybė siūlė pagrindiniam būstui taikyti 0,05–0,5 proc. tarifą, o aukštesnį – 0,5–4 proc. – intervalą nustatyti apleistiems, neprižiūrimiems NT objektams. Siūlyta, kad komerciniam turtui savivaldybės galėtų nustatyti 0,5–3 proc. tarifą. Tuometinė opozicija tokius siūlymus kritikavo ir jų nepalaikė.
Dabar komercinio NT mokestis negali viršyti 3 proc. jo vertės, jį nustato savivaldybės.
