Savivaldybė nėra nusiteikusi keisti statybos leidimą. (…) Ne ta vieta, kur galėtų būti toks pastatas. Ir medžiagos ne tos, ir gabaritai, – sakė R.Šimašius.
„Sklandaus atidarymo šį rudenį ar pavasarį tikrai nebus“, – 15min sakė R.Šimašius. Praėjusią savaitę jis pranešė, kad Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija kreipėsi į Vilniaus apylinkės teismą dėl statybos leidimo Maskvos namams panaikinimo.
Savivaldybės teigimu, pastatas yra per aukštas. Tačiau nuardyti paskutinio aukšto Maskvos namų statytojams gali ir nepakakti. R.Šimašiaus vizijose – plynas laukas adresu A.Juozapavičiaus 30, kur dabar stūkso jau beveik baigti statyti Maskvos namai.
Turės metus pasikeisti
Statybų inspekcija prašo teismo pripažinti negaliojančiu statybos leidimą, pagal kurį A.Juozapavičiaus g. 30 iškilo rusų kultūros ir verslo centras. Inspekcija tikina radusi pažeidimų dėl žemės sklypo užstatymo tankumo, pastato aukščio, aukštų skaičiaus, statinio projekto ekspertizės atlikimo tvarkos.
Teismo prašoma įpareigoti atsakovę VšĮ ,,Maskvos kultūros ir verslo centras–Maskvos namai“ per 1 metus nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo pagal reikiamai pertvarkytą projektinę dokumentaciją, gavus naują statybą leidžiantį dokumentą, pertvarkyti statinį, 15min informavo inspekcijos atstovė spaudai Vida Aliukonienė.
Nors R.Šimašius ir norėtų pamatyti, kaip Maskvos namus pervažiuoja buldozeris, tokios mero svajonės gali ir neišsipildyti.
„Žiūrint iš architektūrinės urbanistinės pusės, jis yra vienu aukštu per aukštas. Net ir akivaizdžiai matyti. Tik tiek ir galiu komentuoti, kad jis yra pastatytas ne pagal leidimą, o ir patį leidimą kvestionuoja Teritorijų planavimo ir statybų inspekcija. Pagrindinis motyvas yra tai, kad pastatytas papildomas aukštas. Jis projekte traktuotas kaip antstatas, o pagal rodiklius tai yra aukštas“, – 15min sakė vyriausiasis miesto architektas Mindaugas Pakalnis.
Jeigu per metus pavyktų sutvarkyti pastatą pagal dokumentus, pavyzdžiui, nuardyti anstatą, Maskvos namai galėtų likti stovėti.
„Architektūrinės urbanistinės pretenzijos tokiu atveju dingtų, jeigu pastatas būtų sumažintas“, – sakė M.Pakalnis.
Kas atlygintų rusų nuostolius?
„Daug klaustukų kyla dėl tų Maskvos namų. Prieš keliolika metų pradėtas projektas, ar jis adekvatus šiandien, tai yra didelis klaustukas“, – pernai liepą sakė R.Šimašius.
Taigi akivaizdu, kad labiausiai jį tenkintų teismo sprendimas nugriauti Maskvos namus. O priežasčių, pasak mero, tą padaryti yra apstu.
„Savivaldybė nėra nusiteikusi keisti statybos leidimą. (…) Ne ta vieta, kur galėtų būti toks pastatas. Ir medžiagos ne tos, ir gabaritai. Ar pavyks ištaisyti, kalbėti būtų spekuliacijos. Bet sklandaus atidarymo šį rudenį ar pavasarį tikrai nebus ir panašu, kad problema rimtesnė, nėra išsprendžiama iš karto“, – dabar 15min aiškino Vilniaus meras.
Kas tokiu atveju atlygintų rusams nuostolius?
„Žiūrėsime, tai bus įrodinėjimo dalykas“, – mero teigimu, savivaldybė siūlys papildyti ieškinį.
„Statybų inspekcija kol kas kreipėsi į teismą, kad išduotas leidimas neatitinka reikalavimų. Tuo tarpu mes dar prašome jų įvertinti ir kitą dalyką, nes, mūsų vertinimu, ir faktinė statyba neatitinka to leidimo, kuris ginčijamas, sąlygų. Tad pažeidimas gali būti dvigubas: ir leidimas neteisėtas, ir net jei jis būtų teisėtas, jo sąlygų neatitinka faktinė statyba“, – kalbėjo Vilniaus meras.
Bylą gali ir nutraukti
„Tais atvejais, kai statybos leidimas išduotas pagal projektą, kuriame yra neteisėtų sprendinių, pastatą reikia perprojektuoti ir perstatyti, – 15min aiškino advokatų kontoros „Sorainen“ partnerė Aušra Mudėnaitė. – Jei pastato pertvarkymui taip, kad jis atitiktų teisės aktų reikalavimus, yra reikalingi esminiai projekto pakeitimai, reikia parengti ir suderinti naują techninį projektą ir jo pagrindu gauti naują statybos leidimą.“
Viešai deklaruojamas politinis šio ginčo pobūdis gali paskatinti teismus nesikišti į politiką ir bylą nutraukti, – sakė A.Mudėnaitė.
Taigi, ieškinio reikalavimas panaikinti esamą statybos leidimą nereiškia, kad visas pastatas turės būti nugriautas. Pakeitus projektą ir gavus naują statybos leidimą pastatas galės būti pertvarkomas. Jei teisme statytojas sugebės įrodyti, kad pastatą įmanoma pertvarkyti ir nekeičiant esminių projekto sprendinių, senasis statybos leidimas gali būti paliktas galioti.
Pasak. A.Mudėnaitės, įprastai, kai nustatomi teisės aktų ir teritorijų planavimo dokumentų pažeidimai, ypač jei jie yra esminiai ir siejasi su viešaisiais interesais, pvz., paveldo apsauga, teismai naikina neteisėtai išduotus statybos leidimus, nebent ieškovams koją pakiša trumpi skundo padavimo teismui terminai.
„Ši tema gali iškilti ir Maskvos namų atveju, nes ginčijamas statybos leidimas išduotas dar 2008 m., pats nebaigtas statyti pastatas, t.y. jo aukštis, tūris, taip pat jau seniai yra viešai matomi. Viešai deklaruojamas politinis šio ginčo pobūdis gali paskatinti teismus nesikišti į politiką ir bylą nutraukti pasinaudojant praleisto skundo padavimo termino argumentu, žinoma, jei byloje esantys duomenys termino praleidimo faktą patvirtins“, – aiškino teisininkė.
Vienareikšmio atsakymo, kas turėtų kompensuoti išlaidas, panaikinus statybos leidimą ir statinį griaunant arba pertvarkant, A.Mudėnaitė nepateikė.
„Rizika, kad projekte bus nustatyta klaidų ar sąmoningų nukrypimų nuo teisės aktų bei teritorijų planavimo dokumentų reikalavimų, yra statytojo (užsakovo) rizika. Kai ši rizika materializuojasi, su ja susijusios pasekmės (bylinėjimosi, perprojektavimo, perstatymo išlaidos bei kiti nuostoliai) tenka statytojui“, – sakė advokatė.
Tai, kad atsakingų institucijų tarnautojai tikrindami projektą tų klaidų buvo nepastebėję ir leidimą buvo išdavę, paprastai nelemia minėtųjų institucijų civilinės atsakomybės, nes pagrindinė nuostolių priežastis būna projekto sprendinių neteisėtumas, kurį lemia arba sąmoningas statytojo sprendimas tam tikrų reikalavimų nesilaikyti ir atitinkami nurodymai projektuotojui arba projektuotojo (t.y. statytojo samdomo specialisto) klaidos ar kvalifikacijos trūkumas.
„Abiem atvejais rizika tenka pačiam statytojui, tačiau jei jis apie projekto sprendinių neteisėtumą nieko nežinojo, statytojas gali reikšti pretenzijas projektuotojui dėl nuostolių atlyginimo“, – aiškino A.Mudėnaitė.
