„Šiuo metu daug įmonių nenori investuoti, nes yra labai didelis neapibrėžtumas dėl ekonomikos ateities, ir bankai nėra jokia išimtis. Ekonomikai ne tiek svarbu, jeigu neinvestuoja koks baldų gamintojas, o kai bankai nustoja investuoti – dalyti paskolas, tai turi sisteminių pasekmių. Jau kelis mėnesius iš eilės matome, kad paskolų portfelis bankų sistemoje mažėja – kitaip tariant, į bankus grįžta daugiau pinigų, nei jie paskolina. Šiuos pinigus, be abejo, jie išveža atgal – grąžina anksčiau paimtus kreditus, kuriuos naudojo šitai kredito ekspansijai Lietuvoje“, – Lietuvos radijui ketvirtadienį sakė R.Kuodis.
Anot jo, Skandinavijos motininiai bankai, iš kurių didieji Lietuvos bankai gaudavo kredito išteklius, nuo metų pradžios jau susigrąžino apie 3–4 mlrd. litų: „Šie skaičiai yra visiškai laisvai prieinami LB svetainėje.“
Jis aiškino, kad litų ir eurų palūkanos smarkiai skiriasi iš dalies dėl to, kad bankai nenori vieni kitiems skolinti ir nepasitiki vieni kitais. „Tarpbankinis skolinimas 6 mėnesiams – ką atspindi VILIBOR – yra brangus dėl to, kad skolinimas iš esmės vyksta be užstato ir bankai nežino, kuris iš jų išplauks, kuris ne. Antra vertus, vis dėlto yra tam tikras nerimas dėl lito ateities“, – kalbėjo bankininkas.
Jo nuomone, patys bankai yra ramūs dėl lito ateities, tačiau esama žmonių ir įmonių, kurie nori apsidrausti „dėl visa pikta“. Tuomet jie nori pasiskolinti litų kad ir brangiai. „Jeigu litas nuvertėtų, jie išloštų dėl to, kad paskola tampa mažesnė. Tai didina pačių litų palūkanas ir yra tokių atvejų, kai Suomijos ir kitos didelės bendrovės skolinasi ir už 12, ir už 14 proc. litais, kad apsidraustų nuo lito nuvertėjimo. Natūralu, kad bankai ir indėlių palūkanas didina“, – sakė R.Kuodis.
Finansų ministrė Ingrida Šimonytė neseniai pareiškė mananti, kad Lietuvos bankas pirmasis turėtų sklaidyti abejones, ar šalies tarpbankinė palūkanų norma (VILIBOR) yra skaidri, ir priminė iniciatyvas naikinti VILIBOR kaip instrumentą.
R.Kuodžio įsitikinimu, daug investavę užsienio bankai negali taip lengvai pasitraukti iš Baltijos šalių, nes yra investavę ne tik savo kapitalą, bet ir daugelio motininių kompanijų bei bankų lėšų.
Pasitraukti nėra taip paprasta – išdalyta daug kreditų, reikia sulaukti, kol jie grįš, – R.Kuodis.„Todėl pasitraukti nėra toks paprasta – išdalyta daug kreditų, reikia sulaukti, kol jie grįš. Bankai negali anksčiau pareikalauti paskolų iš įmonės ar iš žmogaus, kuriam davė paskolą 40 metų būstui. Skandinavijos bankų retorika tokia, kad jie laiko tai vidine rinka ir žiūri į ją kaip į ilgalaikę. Trumpalaikės problemos neprivers jų numesti raktelių Lietuvos Vyriausybei ir išeiti“, – komentavo LB Ekonomikos departamento direktorius.
Skandinavijos bankai pastaruoju metu pripažįsta Baltijos šalių rinkose daugėjant vadinamųjų blogų paskolų, tačiau nuolat kartoja, jog neketina iš čia pasitraukti.
Ketvirtadienį Stokholme su SEB ir „Swedbank“ vadovais susitikusi Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė pareiškė, kad Lietuvai labai svarbu, jog būtų garantuota šių bankų veikla Lietuvoje, nes ji yra labai svarbi šalies finansų rinkai ir ūkiui.
Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Kęstutis Glaveckas šią savaitę taip pat tvirtino, kad Lietuvoje veikiantys Skandinavijos finansų grupėms priklausantys bankai „dalį lėšų išvežė motininiams bankams“.
