Anksčiau bankai, pavyzdžiui, teikdami būsto paskolą, paprastai kartu reikalaudavo, kad klientas atsidarytų sąskaitą toje kredito įstaigoje. Dabar tokio reikalavimo būti negali, nebent pats žmogus to norėtų, teigiama Lietuvos banko pranešime. Šiuo metu paskolos įmokoms administruoti galima atsidaryti nemokamą riboto naudojimo sąskaitą.
Tokia pati nuostata nuo kitų metų gegužės mėn. galios ir indėlių sąskaitoms – tai reiškia, kad žmogus, norintis padėti banke indėlį, neprivalės kartu jame atsidaryti ir mokėjimo sąskaitos, kuri papildomai apmokestinama.
Tikimasi, kad be tiesioginės naudos klientams, ši naujovė padės toliau mažinti nenaudojamų sąskaitų skaičių.
Kita pagrindinė tendencija mokėjimų rinkoje – Lietuva aktyviai rengiasi momentiniams mokėjimams tarp skirtingų finansų įstaigų.
„Nuo praėjusio rudens mokėjimo paslaugų srityje turime daug ryškių ir svarbių pokyčių, prie kurių nemažai prisidėjo ir Lietuvos bankas. Matome, kaip inovacijos ir didėjanti konkurencija skatina pažangą, paslaugų įvairovę ir kaip visa tai virsta nauda vartotojams. Kurdami ir prižiūrėdami naujovėms palankią aplinką, skiriame daug dėmesio saugikliams – reguliavimo pokyčiai suteiks gyventojams daugiau užtikrintumo atliekant mokėjimus“, – sako Lietuvos banko valdybos narys Marius Jurgilas.
Pernai per šalies tarpininkus atliktų mokėjimų skaičius išaugo dešimtadaliu – iki beveik 0,5 mlrd., o jų vertė – iki beveik 240 mlrd. Eur. Daugiausia atsiskaityta mokėjimo kortelėmis – atsiskaitymai jomis sudarė 55 proc. visų mokėjimų ir jų skaičius išaugo beveik 17 proc. Kitą dalį operacijų sudarė pervedimai, kurių skaičius išaugo 3 proc. Daugiau nei trys ketvirtadaliai pervedimų atlikta elektroniniu būdu, kiti – klientų aptarnavimo vietose.
Šiuo metu kortelėmis atliekama 40 proc. visų išlaidų, kai ES šalių vidurkis – 66 proc. Lietuvoje vis dar populiarus grynųjų naudojimas – jis kasmet mažėja, tačiau vis dar yra vienas didžiausių ES šalyse.
„Didelį grynųjų pinigų naudojimą mūsų šalyje lemia gyventojų įpročiai, mokėjimo paslaugų, kurios galėtų pakeisti grynuosius pinigus, trūkumas. Nederėtų pamiršti ir šešėlio. Tikimės, kad susidomėjimą mokėjimo negrynaisiais pinigais paslaugomis gerokai kilstelės mobilieji ir momentiniai mokėjimai“, – teigia M.Jurgilas.
Postūmį finansų inovacijoms Lietuvoje suteikia finansinių technologijų (FinTech) įmonės, kurių skaičius pernai išaugo beveik dvigubai. Populiariausia jų veikla buvo mokėjimai, el. pinigų leidyba, skolinimosi platformos. Pusė FinTech įmonių siūlė mokėjimų sprendimus tiesiogiai verslui ar klientams.
