„Brandnomika“ ekonomisto Aleksandro Izgorodino teigimu, pastaruoju metu nerimą kelia nauji koronaviruso (COVID-19) protrūkiai ir elektros trūkumas Kinijos provincijose, kuriose dominuoja pramonė.
„Šiuo metu Kinijoje fiksuojamas naujas koronaviruso protrūkis, kuris jau apėmė 14 iš 23 Kinijos provincijų. Lyginant su Europa ar JAV, naujų atvejų skaičius Kinijoje yra mažas, tačiau šalis laikosi itin griežtos politikos naujų protrūkių atžvilgiu ir laikinai riboja įmonių, kuriose jie fiksuojami, veiklą. Virusas išplito į pusę provincijų, o tai reiškia, kad trumpalaikių šios šalies gamybos sektoriaus veiklos sutrikimų rizika išaugo. Grėsmė Lietuvai ir Europai yra tai, kad gali vėluoti įvairių komponentų iš Kinijos tiekimas“, – sako A.Izgorodinas.
Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos „Linava“ generalinio sekretoriaus Zenono Buivydo teigimu, dėl tolimųjų reisų vairuotojų trūkumo stringančių logistikos grandinių problemą gali paaštrinti ir lėtėjanti įvairių gaminių gamyba Kinijoje, kurie į mūsų rinkas atkeliauja iš šios šalies.
„Jau dabar, esant vairuotojų trūkumui, kai kurioms įmonėms tampa vis sudėtingiau įgyvendinti klientų užsakymus laiku. Dėl to tenka mokėti baudas, delspinigius dėl netesybų, o kai kuriais atvejais su vežėjais yra nutraukiamos sutartys. Ypač sudėtinga situacija vidutinėms, mažoms ir smulkioms transporto įmonėms, kurioms apyvartinės lėšos yra gyvybiškai būtinos ir bet kokie trikdžiai neigiamai veikia verslą“, – sako Z.Buivydas.
Asociacijos viceprezidentas Vytas Bučinskas sako, kad gali dar labiau vėluoti daugelio prekių užsakymai ir pristatymai iš Kinijos dėl besiformuojančių rizikų šios šalies pramonės sektoriuose.
„Dėl to gali dar labiau nukentėti ir Lietuvos transporto įmonės, iš kurių daugelis klientams gabena užsakymus su įsigyta produkcija iš Kinijos. Produkcijos pristatymai iš šios šalies sudaro nemažą dalį logistikos grandinių. Turime jau dabar tam ruoštis – taupyti, žvalgytis naujų rinkų ir užsakymų, būti pasiruošę bet kokiam scenarijui, kad tai kuo mažiau paliestų transporto ir kitus verslo sektorius“, – sako V.Bučinskas.
Pasak jo, dėl elektronikos komplektuojančių elementų trūkumo, Europos automobilių gamintojai jau dabar nukėlinėja užsakytų vilkikų pristatymo terminus. Ši situacija gali aštrėti – laiku negavusios vilkikų transporto įmonės gali dar labiau vėluoti pristatant prekes užsakovams. Tad šie procesai gali įtakoti visas logistikos grandines.
Anot ekonomisto A.Izgorodino, nerimą kelia ir elektros energijos trūkumas Kinijoje, kuris neseniai buvo itin jaučiamas tose provincijose, kur stipri pramonė ir generuojama maždaug trečdalis Kinijos BVP.
„Tai didina riziką, kad tam tikru laikotarpiu ir tam tikram laikui įvairių Kinijos gamybos įmonių veikla gali būti ribota dėl energetinių išteklių trūkumo. Šalis šiuo metu švelnina ekologinius reikalavimus elektros energijos tiekėjams, leidžia elektros
gamybai naudoti daugiau anglies, tačiau bet situacija yra gana įtempta. Be to, šalta rudens pradžia Kinijoje dar labiau padidino elektros paklausą esant ribotiems jos ištekliams“, – teigia ekonomistas.
Anot A.Izgorodino, tai gali lemti, kad rudens pabaigoje – žiemos pradžioje Kinija pavėluotai teiks komponentus ir įvairius gaminius ES verslui, o sutrikęs jų tiekimas Lietuvą gali paveikti dvigubai – tiesiogiai ir netiesiogiai.
„Išankstiniai Kinijos pramonės indikatoriai rodo, kad jos pramonė balansuoja ties nuosmukio ir stagnacijos riba, kas Lietuvos verslui neša dvigubą riziką. Pirmiausia – Kinija yra 7 didžiausia Lietuvos importo partnerė, todėl esame stipriai priklausomi nuo įvairių prekių importo iš Kinijos. Kita rizika verslui – komponentų laiku gali negauti ir įmonės Europoje, kurios šias žaliavas naudoja gamyboje, šiuos komponentus parduoda Lietuvos pramonininkams. Kinija yra didžiausia ES importo partnerė“ , – teigia ekonomistas.
A.Izgorodino nuomone, tiesioginės ir netiesioginės rizikos zonoje yra elektronikos, mašinų, įrenginių, transporto priemonių dalių, tekstilės gaminių, optikos, matavimo gaminių ir jų dalių, plastiko gaminių pristatymai. Šios prekės dominuoja Lietuvos ir ES importo iš Kinijos struktūroje. Tiesioginė rizika reiškia, kad sutrikus gamybai Kinijoje, gali strigti minėtų prekių importas iš Kinijos Lietuvoje. Netiesioginė rizika reiškia, kad sutrikus gamybai Kinijoje, gali strigti minėtų prekių importas iš Kinijos įvairiose ES valstybėse, iš kurių Lietuvos verslas perka kiniškas žaliavas. ES verslui laiku negavus žaliavų, šių prekių tiekimas vėluos ir Lietuvos įmonėms. Be to, ES gamintojai, negavę komponentų iš Kinijos, bus priversti laikinai riboti gamybą, todėl gali duoti mažiau kontraktinės gamybos užsakymų Lietuvos verslui.
