„Prašome įvertinti Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos (VKEKK) galimybę tinkamai ginti vartotojų interesus ir įtraukti į ją Trišalės tarybos siūlomus socialinių partnerių atstovus, taip pat pašalinti tuos narius, kurie boikotavo komisijos darbą“, – rašoma kreipimesi aukščiausiems šalies vadovams. Jį pasirašo Lietuvos verslo, darbdavių, pramonės, vartotojų, pensininkų, profesinių sąjungų atstovai.
Trišalė taryba ne kartą kreipėsi į Vyriausybę ir Seimą, kad į VKEKK, kuri nesugeba apginti visuomenės interesų, būtų įtraukti Trišalės tarybos socialinių partnerių atstovai. Tačiau jos siūlymas iki šiol nesulaukė pritarimo.
Bombarduos ES
Danas Arlauskas, Lietuvos smulkiojo ir vidutinio verslo tarybos pirmininkas, sako palaikantis VKEKK siekius dėl energetikos sektoriuje veikiančių įmonių viršpelnio ribojimo. Jis teigia dabartinės Vyriausybės programoje pasigendantis užuominų dėl kovos su monopolijomis.
„Mūsų gyvenimo kokybei iškilo pavojus. Mums gali numauti paskutines kelnes, todėl turime parodyti, kad esame pajėgūs kovoti su tokiais siekiais. Neisime Graikijos keliu, tačiau pradėsime stipriai dirbti su EK, bombarduosime raštais atitinkamas ES institucijas, kad atkreiptume dėmesį, jog Lietuvoje šios srities klausimai nėra sprendžiami, – kalbėjo D.Arlauskas. – Nors atstovaujame labai skirtingoms visuomenės interesų grupėms, dėl bendrų dalykų sutariame. Mes viešai kreipiamės į pirmuosius valstybės vadovus ir norime išreikšti poziciją, kad palaikome Virgilijaus Poderio vadovaujamos Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos siekį apriboti energetikų viršpelnį.“
Pasak jo, per dvejus su puse metų įvairiais būdais buvo bandoma vilkinti elektros energijos skirstymo kainodaros analizę. „Dabartinės Vyriausybės programoje nematome užuominų, kad bus ribojamas monopolininkų viršpelnis. Matome tik abstraktų siekį kovoti su energijos kainų šuoliu, tačiau nėra jokių priemonių. Galima susidaryti vaizdą, jog rengiant šią programą ant jos buvo uždėta letena“, – nevengė metaforų D.Arlauskas.
Vilčių nepraranda
Pramonės atstovai sako tikintys, kad nauja politinė jėga atsakingai vertins situaciją energetikos sektoriuje ir nuo jos priklausančią verslo bei gyventojų buitį.
„Mes nesakome, kad kaina privalo būti lygi ar mažesnė už savikainą. Verslas turi gauti pelną, tačiau ne griozdišką viršpelnį. Apetitas turi būti saikingas. Negalima visko atiduoti į monopolizuotų jėgų rankas“, – aiškino Mykolas Aleliūnas, Lietuvos pramonininkų konfederacijos viceprezidentas.
Pasak Vydo Puskepalio, Lietuvos darbo federacijos pirmininko, šiuo metu galiojančių įstatymų spragos leidžia monopolininkams nepagrįstai kelti kainas, o jų tramdymo ir visuomenės interesų paisymo niekas neužtikrina. „Šiandien gyventojai, pramonė ir verslas neturi kito pasirinkimo, kaip tik pirkti monopolininkų paslaugas jų siūlomomis kainomis. Todėl tų kainų nustatymas turi būti aiškus ir skaidrus, o tai turi garantuoti valstybė“, – dėstė V.Puskepalis.
Dabartinės Vyriausybės programoje nematome užuominų, kad bus ribojamas monopolininkų viršpelnis. Matome tik abstraktų siekį kovoti su energijos kainų šuoliu, tačiau nėra jokių priemonių. Galima susidaryti vaizdą, jog rengiant šią programą ant jos buvo uždėta letena. Nevengė metaforų D.Arlauskas.
Aiškesnės elektros energijos kainos sandaros teigia pasigendantis ir Juozas Neverauskas, Lietuvos energetikos darbuotojų profesinių sąjungų federacijos pirmininkas. „Nežinome, kokią dalį sudaro energetikos darbuotojų atlyginimai. Man atrodo, kad kartais šiais dalykais spekuliuojama“, – minėjo jis.
Neoficialūs šaltiniai
Kaip vakar pranešė naujienų agentūra BNS, yra tikimybė, jog elektros skirstomųjų tinklų tarifas nebus didinamas. Ligšioliniais skaičiavimais, elektra vartotojams nuo sausio turėjo brangi 7 centais už kilovatvalandę. BNS šaltinių teigimu, vidutinė gamybos kaina gali būti sumažinta nuo jau patvirtintų 15 centų iki 14,3 cento už kilovatvalandę, tačiau tai dar nėra galutinis skaičius.
Bendrovės „Leo LT“, valdančios perdavimo ir skirstymo tinklų operatores bendroves „Lietuvos energija“, „VST“ ir Rytų skirstomuosius tinklus, vadovas Gintautas Mažeika nenorėjo BNS nieko komentuoti, motyvuodamas tuo, jog šiuo metu dar vyksta derybos ir atliekami įvairūs skaičiavimai.
„Mes taip pat suinteresuoti, kad kainos būtų kuo mažesnės, bet jos turi būti protingos. Negalima perlenkti lazdos nė į vieną pusę. Tačiau suprasdami vis blogėjančią ekonominę situaciją, ieškome galimybių mažinti išlaidas. Jei pigtų gamyba, galbūt ir mes galėtume mažiau didinti paslaugų kainą“, – teigė G.Mažeika.
