Pasak R.Kuodžio, į finansinius procesus negalima žiūrėti tik formaliai. „Šitoj šalyje yra bėda, kad dažnai forma vyrauja prieš turinį. Bet reikia aiškintis esmę. Kas būtų, jei į kai kurių kredito unijų veiklą Lietuvos bankas būtų žiūrėjęs formaliai? Galiu jums pasakyti schemos pavyzdį, kaip galima pavogti sumą, tačiau formaliai prie jūsų neprikibsi. Įsivaizduokite, kad aš jums suteikiu kreditą trisdešimčiai metų. Galit pasiimti milijoną litų, iš jo daug metų mokėti palūkanas, o likusią sumą naudoti savo tikslams, suvokdami, kad kredito jūs niekada negrąžinsite. Formaliai žiūrint, paskola nėra bloga, nes mokamos palūkanos“, – sakė pašnekovas.
Elgiasi nusikalstamai
„O kalbant apie kredito unijas, taip, dar yra kredito unijų, kurios elgiasi labai rizikingai – nusikalstamai“, – sakė Raimondas Kuodis.
Lietuvos bankui pradėjus atidžiau vertinti kredito unijų veiklą, kilo daug klausimų dėl jų veiklos rizikingumo. „Iškėlus turinio prieš formos principą, taip pat nepiktnaudžiavimo teise principą, kredito unijos buvo pastumtos bankroto keliu. Finansuose yra tūkstančiai būdų, kaip kažką paslėpti, bet jeigu nematai esmės, tai niekada ir nesuvoksi, kas vyksta“, – sakė R.Kuodis.
Paklaustas apie Lietuvos finansinės sistemos ateitį Lietuvos banko atstovas sakė negalįs garantuoti, kad visos kredito įstaigos sėkmingai funkcionuos. „Niekada nesakiau ir nesakysiu, kad artimiausius 3 ar 5 metus nieko neatsitiks su kokia nors finansine institucija. Kai pradėsiu taip sakyti, galite mane pradėti vadinti melagiu. Kita vertus, šiuo metu bankų sektoriuje nesimato didelių problemų. O kalbant apie kredito unijas, taip, dar yra kredito unijų, kurios elgiasi labai rizikingai – nusikalstamai. Bet tai tikrai yra ganėtinai smulkios institucijos, kurių problemos neturės didelių sisteminių pasekmių“, – teigė R.Kuodis.
Indėlių nemažėjo
 |
| Organizatorių archyvo nuotr./Fortunatas Dirginčius |
Lietuvos centrinės kredito unijos vadovas Fortunatas Dirginčius 15min.lt sakė, kad Ūkio banko istorija kreditų unijų veiklos nepaveikė. „Ūkio banko veiklos sustabdymas niekaip neįtakojo Centrinės kredito unijos veiklos. Per 63 kredito unijas suma, kuri buvo laikoma Ūkio banke sudaro tik 1531 litą. Natūralu, kad žmonės ieško, kur laikyti pinigus. Jie kreipiasi ir į kredito unijas, kuriose galima atsidaryti sąskaitas pensijoms, pašalpoms, atlyginimams. Indėlių judėjimo iš mūsų sistemos tikrai nepastebėjome“, – sakė jis.
Paklaustas kaip vertina Lietuvos banko priekaištus kai kurioms kredito unijoms, F.Dirginčius taskė, kad Lietuvos bankas gauna informaciją apie visas kredito unijas, todėl gali daryti tokias išvadas: „Mes tokios informacijos negaunam. Mums lieka tik tikėti tuo, kas yra sakoma“.
Rizikos nevertina
Kredito unijų atstovo teigimu, šiuo metu viešojoje erdvėje susiklostė neteisinga nuomonė apie siūlomas didžiules palūkanas. „Yra sudaryta labai klaidinga nuomonė, kad kredito unijose yra pačios didžiausios palūkanos už indėlius. Reikia skirti kredito unijas, kurios veikia rajonuose ir didžiuosiuose miestuose. Rajonuose kreditų unijų pasiūlymai nesiekia net kai kurių lietuviškų bankų. Jos didesnės didžiuosiuose miestuose, nes ten didesnė konkurencija“, – kalbėjo pašnekovas.
Pasak F.Dirginčiaus, indėlių draudimas leidžia kredito unijų klientas per daug nesukti galvos dėl savo pinigų saugumo. „Indėlių draudimo sistema kažkiek užliūliuoja žmones ir rizikos vertinimas nėra toks atsargus. Po pastarųjų įvykiu net ir tas mėnesio terminas, kurį reikia laukti ir nerimauti dėl savo pinigų, gali paskatinti žmones atsirinkti ir į ypatingai rizikingas kredito įstaigas nedės pinigų“, – sakė jis.
