„Viskas prasideda nuo demografijos. Ir regionuose ta demografija yra tokia prastėjanti, kad iškyla politinė dilema, ar bandyti ten statyti baseinus, viešąsias erdves tvarkyti, kloti trinkelėmis miestelius, bet tuoj nebus, kam naudotis. Politikai veikiausiai neigs dilemą, kad galbūt verta pinigus koncentruoti dabar į gyvybingesnes demografine prasme teritorijas. Deja, tai yra didieji miestai – Vilnius, Kaunas, Klaipėda“, – Žinių radijo laidoje „Dienos klausimas“ ketvirtadienį sakė ekonomistas Raimondas Kuodis.
Kalbėdamas apie sudėtingą Lietuvos, o ypač šalies regionų, demografinę situaciją, jis prisiminė Juozą Erlicką, kuris yra kažkada pasakęs, kad „Lietuva po truputį virsta dideliu pensionatu, į kurį anūkai parvažiuos pasidžiaugt žalia pieva, kurios nebemato Vakaruose, ar medžiais, ar paukštelių čiulbėjimu.“
R.Kuodžio teigimu, regionai jau seniai virsta pensionatu.
„Ekonomiškai aktyvių žmonių skaičius regionuose paprastai yra apie 30 proc. Visa kita yra pensininkai arba pašalpiniai, kurie nėra ekonomiškai aktyvūs, jiems nebeįdomu ieškotis darbų. Iš tų 30 proc. dar kokie 10 proc. dirba dar su valstybe susijusiose struktūrose, ar tai būtų mokykla, ar savivaldybės įstaigos. Privačiame sektoriuje dirba tik apie 20 proc. Tai jūs įsivaizduokite, tokia struktūra – gyvybinga ji ekonomiškai ar ne? Tai yra iliustracija, kad regionai po truputį virsta vis didesniais pensionatais“, – kalbėjo R.Kuodis.
Demografinė situacija Lietuvoje prastėja dėl žemo gimstamumo, taip pat emigracijos. Sausį Statistikos departamentas paskelbė, kad pernai iš Lietuvos emigravo 50 tūkst. (14,5 proc.) daugiau žmonių nei 2015 metais.
Per 11 praėjusių metų mėnesių Lietuvoje gimė 28 947 žmonės, o mirusiųjų buvo 37 669.
