R.Kuodis ir M.Sinkevičius trečiadienį lankėsi 15min studijoje ir diskutavo apie „Sodros“ mokesčius bei pensijas.
„Socialinio modelio pakeitimų pensijų dalyje nelaikau rimta reforma. Nesugebėta net atlyginimų perskaičiuoti taip, kad būtų parodoma, kiek žmogus iš tikrųjų uždirbo. Nesvarbu, kaip įmokos yra perdėliojamos tarp darbdavio ir darbuotojo“, – sako R.Kuodis.
Siūlo rodyti, kiek sukaupei
Šiuo metu 25 proc. naujai skiriamų pensijų tenka žmonėms, neturintiems nė 30 metų stažo.
Anot jo, rimta reforma būtų tokia, kuri leistų žmonėms matyti, kiek jie sąskaitose turi sukaupę eurų. Tai leistų nieko nesukaupusiems asmenims skolintis „į minusą“ ir susimokėti už mokslą, ar gauti motinystės išmokas. Taip pat gyventojai būtų motyvuoti sukaupti kuo daugiau ir ilgiau išlikti darbo rinkoje – nuo to didėtų jų pensija.
„Jei nešate pinigus į banką, to jūs nelaikote mokesčiais. Kodėl to paties nepadarome su „Sodra“ – į ją įnešti pinigai būtų jūsų, o ne kažkokie taškai bendrame katile, kur neaišku, ką gausi. Valstybė už tokius indėlius turėtų mokėti palūkanas, kurie priklausytų nuo ūkio ir demografinės padėties“, – sako R.Kuodis.
Pensijoms skiriame dvigubai mažiau
R.Kuodis pažymi, kad pensijoms Lietuva skiria du kartus mažesnę BVP dalį, nei Europos vidurkis.
„Jei didžiąją dalį mokesčių „Sodrai“ paverstume indėliu, o bazinę pensiją mokėtume iš centrinio biudžeto, tai būtų milžiniška reforma ne tik pensijoms, bet ir bendrųjų mokesčių bei darbo apmokestinimo taip pat“, – pažymi ekonomistas.
Jis aiškina, kad nuo „Sodros“ priklauso maždaug milijono žmonių gyvenimas, todėl šią sistemą būtina gelbėti, didinti pasitikėjimą ja. Panaši į jo siūlomą sistema esą jau veikia Švedijoje, Latvijoje, Lenkijoje, Italijoje ir dar kitose šalyse.
„Langas reformoms atidarytas, nauja valdžia rankoves pasiraitojusi. Tikiuosi, kad vykstantys skandalai netrukdys koncentruotis į pagrindinius dalykus – mokesčių, viešojo sektoriaus finansavimo reformą, pensijų reformą, kurios jau seniai pribrendusios. Be jų neturėsime nei darnos visuomenėje, nei socialinio apdraustumo“, – tikina R.Kuodis.
Ieško būdų išvengti mokesčių
Diskusijoje dalyvavęs „Sodros“ direktorius Mindaugas Sinkevičius teigė, kad 2016 m. priimti socialinio modelio mokestiniai pakeitimai paryškino mokesčių vengimo problemą – šiemet individualiai besiverčiantys asmenys iš vienų veiklos formų juda į kitas, ieškodami būdų sutaupyti mokesčių.
„Masiškai žmonės pradeda registruoti kitas veiklas. Nors reali veiklos forma nesikeitė, žmonės renkasi tas teisines formas, kuriose mokesčiai mažesni. Tai yra didelė problema, kelianti pasipiktinimą, kadangi atsiranda nepasitikėjimas socialiniu draudimu ir valstybe, žmonės nenori mokėti“, – sako M.Sinkevičius.
Jis viliasi, kad nauja valdančioji dauguma imsis vienodinti mokesčius tarp skirtingų grupių.
„Kuo skiriasi advokato pajamos nuo ūkininko ar mūrininko? Atskiros interesų grupės kovoja už kuo mažesnes socialinio draudimo įmokas, mokesčius, ir vienoms labiau pasiseka. Tačiau visiems vienodai reikalingas ir draudimas, ir sveikatos apsauga, ir švietimas“, – sako „Sodros“ vadovas.
Lengvatų, išimčių sudarymas, pasak R.Kuodžio, lemia, kad vienos visuomenės grupės apvaginėja kitas.
„Jei tu turi lengvatą mano atžvilgiu, o aš turiu tavo atžvilgiu, išeina, kad nė vienas naudos negauname, bet turime didžiulį jovalą. Su tuo kovoti reikia greitai“, – teigia R. Kuodis.
Jis atkreipė dėmesį, kad žmonės vengia dirbti pagal darbo sutartis, kurios apmokestinamos maždaug 55 proc. – didelis darbo sutarčių apmokestinimas nepadeda į biudžetą surinkti daugiau pajamų.
„Pensininkai skursta, auga šešėlinė ekonomika, o atskirų sričių lobistams, pavyzdžiui advokatams, pavyksta išsimušti sau atskirų mokesčių sistemas“, – vardijo R.Kuodis.
Kas ketvirtas – be 30 metų stažo
Šiuo metu 25 proc. naujai skiriamų pensijų tenka žmonėms, neturintiems nė 30 metų stažo, informavo M.Sinkevičius.
„Stažo jie neturi, nes buvo šešėlyje. Galbūt kažkokios legalios veiklos formos leido mokesčių nemokėti. Patys jie pensija nesirūpino, vienetiniai tokie atvejai. Tačiau atėjus senatvei vis tiek iš kažko gyventi jie turi ir pensiją jiems reikia duoti“, – sako M.Sinkevičius.
R.Kuodis įspėjo, kad greitai išlys daug žmonių, kurie ištiestomis rankomis prašys pensijos, nors per savo gyvenimą vengė dalyvauti „Sodros“ kaupime.
„Jei pensijos jie negaus, piketuos, priešinsis ar išsirinks tokią valdžią, kuri tą pensiją duos“, – sako ekonomistas.
Vers taškais
Pagal pensijų įstatymą, kuris įsigalios 2018 m., gyventojų įgytos teisės į pensiją bus verčiamos taškais – vadinamaisiais apskaitos vienetais.
„Žmonės matys, kiek per darbo stažą sukaupė taškų, pagal tai, žinant vieno taško vertę, jis galės matyti savo pensiją tai dienai. Dabartinė sistema yra labai panaši, žmonės irgi gali įvertinti savo pensiją „Sodros“ svetainėje“, – teigia M.Sinkevičius.
Mažas pensijas, pasak jo, Lietuvoje lemia ne formulės, tačiau mažas biudžetas – mažai surenkama įmokų, tą lemia šešėlinė ekonomika, galimybės apeiti mokesčius ir visuomenės tolerancija tam.
„Daug žmonių nesupranta, kad „Sodroje“ turime didžiulį perskirstymą. Tai ne iš gero gyvenimo, o dėl to, kad didelė dalis gyventojų sumoka labai mažai. Tačiau tiems, kurie nieko nemokėjo, irgi reikia duoti iš kažko gyventi, kitaip jie sukels revoliuciją“,– sako M.Sinkevičius.
Viešasis sektorius ir didžiosios įmonės, anot R.Kuodžio, yra ramstis, ant kurio šiuo metu laikosi „Sodros“ biudžetas.
Finansinė „Sodros“ būklė pasitaisė
„Sodra“ 2016 m. pirmą kartą nuo ekonominės krizės skaičiavo perteklinį biudžetą. Biudžeto perviršis numatomas ir 2017 m. Tačiau krizės palikimas – beveik 4 mlrd. Eur siekianti skola – tebeslegia „Sodros“ balansą.
„Sodros“ finansinė būklė yra analogiška valstybės finansinei būklei. Jei mums tenka skolintis, tai visos valstybės problema. Mes turime pensijas išmokėti laiku, ir jei pinigų trūkdavo, skolindavomės iš Finansų ministerijos“, – sako M.Sinkevičius ir pažymi, kad gaunamas biudžeto perviršis 2017 m. bus nukreipiamas skoloms dengti.
Pasak R.Kuodžio, „Sodros“ ir valstybės biudžetai turėtų būti integruoti – nebereikėtų tuomet socialinio draudimo fondui rūpintis paskolomis, nekiltų klausimų dėl „Sodros“ mokumo ir gąsdinimų bankrotais. Tai vėlgi didintų pasitikėjimą pensijų sistema.
M.Sinkevičius papildė, kad nuo 2018 m. „Sodra“ pradės kaupti rezervą, kuris būtų naudojamas ekonominių sunkumų metu.
„Keistai atrodo, kai turėsime 4 mlrd. Eur skolą ir tuo pačiu formuosime rezervą. Tikimės Seime išspręsti šį klausimą, ką daryti. Rezervo tikrai reikia – ekonominė krizė anksčiau ar vėliau bus, tuo tarpu jau dabar po truputį vyksta demografinė krizė“, – sako M.Sinkevičius.
Didelių pensijų nežada
Pasak „Sodros“ vadovo, neįmanoma, kad ateityje „Sodra“ užtikrins 100 proc. buvusių pajamų.
„Socialinio draudimo sistema Lietuvai būtų puiki, jeigu užtikrintų bent 50–60 proc. žmogaus pajamų, tai būtų optimalu. Šiuo metu turime 47–48 proc. nuo vidutinio darbo užmokesčio“, – sako M.Sinkevičius.
Jis tikisi, kad pensijos ateityje bus indeksuojamos nepriklausomai nuo politinių užmojų, o pasitelkiant aiškiai apibrėžtas taisykles.
R.Kuodis pažymi, kad nei „Sodra“, nei privatus pensijų kaupimas neišgelbės, jei nebus jaunų žmonių, „kurie keps duoną“.
„Nei pinigų, nei teisių į pensijas niekas nevalgo. Jei ateityje bus mažai žmonių, santykis, kurio savo sukauptą turtą mainysite į duoną, bus labai nepalankus. Tad esmė bet kurių demografinių krizių sprendimui – ne kreipti finansinius srautus iš „Sodros“ į fondus, bet rūpintis, kad būtų daugiau tos duonos – kad dirbantieji neišvažiuotų, per anksti neišeitų į pensiją, kad būtų sveiki ir našūs“, – sako R.Kuodis.
