Seimo narys, buvęs premjeras A.Butkevičius ragina vengti neigiamos informacijos apie krizę, nes tai paskatina žmones į ekonominius procesus reaguoti vadovaujantis emocijomis: „Linkėčiau, kad tokios neigiamos informacijos apie ekonominę krizę būtų kuo mažiau skleidžiama. [...] Tada pas žmones ir kai kuriuos investuotojus atsiranda tam tikras baimės jausmas. Matot, krizės yra neišvengiamos, bet jeigu apie tai kalbėsime per dažnai, tai poveikis tikrai gali būti neigiamas ir daug greičiau, nei ateis ta ekonominė krizė.“
Politikas priduria, kad vis dėlto ekonominę krizę nulemia ne tik Lietuvos gyventojų elgesys, bet ir geopolitinė situacija. Kaip veiksnius, galinčius turėti įtakos, A.Butkevičius nurodo JAV prezidento Donaldo Trumpo elgesį įvedant muitus kai kurių sričių importui, „Brexitui“ ir sulėtėjusį Vokietijos ekonomikos augimą.
„Vokietijos ekonomikos augimas buvo nulinis trečiajame ketvirtyje. Reikia žiūrėti, kas bus kitame ketvirtyje. Jeigu tris ketvirčius iš eilės tokia bus su nuliniu augimu arba tiesiog atsiras mažėjimas, tai reiškia, kad prasidėjo recesija. Kodėl aš taip kalbu? Atsiminkime, kad Lietuva yra maža, atvira, į eksportą orientuota valstybė“, – tvirtina A.Butkevičius.
Jo aiškinimu, ir 2008 m. krizės pasekmes Lietuvoje iš dalies nulėmė Skandinavijos bankai, kurie tuo metu laisvus pinigus buvo pervedę į Lietuvą. Dėl šios priežasties, tvirtina A.Butkevičius, iškilo nekilnojamojo turto vertė, o palūkanos buvo mažos.
„Po to, kai prasidėjo ekonominė krizė, tuos vadinamuosius laisvuosius pinigus išėmė iš Lietuvos. Skandinavijos bankai netgi nepadėjo spręsti nei viešajame, nei privačiame sektoriuje atsiradusių finansinių, ekonominių problemų, kad kuo greičiau paskatintų ekonomikos atsigavimą. [...] Manau, tokių atvejų jau daugiau nebus“, – sako A.Butkevičius.
Vertindamas jau praėjusią krizę, Lietuvos pramonininkų konfederacijos pirmininkas R.Dargis antrina – ekonomikai didelį poveikį daro emocijos, todėl krizės pasekmėms Lietuvoje įtakos turėjo ne tik pasaulinių bankų veikla, bet ir reakcija į situaciją pačioje šalyje.
Šį kartą Lietuvos bankas vaidina visiškai kitą vaidmenį. Lietuvoje veikiantys bankai šiandien iš tikrųjų yra daug atsparesni galimiems pokyčiams, negu buvo 2008 m., – sako R.Dargis.
„Reikia suprasti – norime ar nenorime, ekonomikai didelį poveikį daro emocijos. [...] Lietuvoje pasekmes tokias gilias turėjome dėl dviejų dalykų, ne tik dėl to, ką kalbėjo ponas Algirdas apie Lietuvoje veikiančius bankus. Mes turėjome pasaulinės krizės atgarsius, kurie paveikė, bet tai dar ir pagilino mūsų bankų konkurenciją“, – atkreipia dėmesį R.Dargis.
Jis primena – įstojus į Europos Sąjungą ir NATO, Lietuvos patikimumas pasaulinėje rinkoje išaugo, todėl Lietuva ir susidomėjo kitų šalių bankai ir investuotojai. Anot Pramonininkų konfederacijos pirmininko, būtent skandinavų bankai, kurie dominavo mūsų regiono rinkoje, pradėjo konkuruoti dėl Lietuvos, Latvijos ir Estijos.
„Reikia suprasti, kad bankai – ne valstybės įstaigos ir ne labdaros organizacijos. Jos yra normaliai veikiančios verslo įmonės. Konkuruodamos tarp savęs, vykdydamos savo plėtros planus jos, be abejonės, sukėlė pasekmes, kurias visi jautėme“, – sako R.Dargis.
Jis pabrėžia – krizės yra cikliškos, todėl jos nuolat pasikartoja ir todėl joms paprasčiausiai reikia ruoštis: „Ką mes darome, žinodami, kad bus žiema? Mes pradedame ruošti malkas, šiltiname savo namus, pasidedame sau maisto atsargų, kad tą žiemą pragyventume. Tai normalu. Lygiai tą patį galime pasakyti ir apie valstybę. [...] Įvardinčiau, kad tai nebus kažkokia krizė. Tai turbūt bus augimo lėtėjimas.“
Esant tokiai situacijai, suvokiant, kad artėja krizė, tvirtina R.Dargis, valstybė turėtų pasiruošti rezervą. Vis dėlto, pastebi pašnekovas, politikai turi didelį norą įtikti savo rinkėjams, todėl, esant galimybei, stengiasi pinigus investuoti į tai.
„Puikiai suprantame, kokiame pasaulyje gyvename, kur populizmas ir apskritai noras įtikti rinkėjams yra labai stiprus ir gajus. Natūralu, tos aistros pamaloninti daugiau rinkėjų, kai valstybė gauna daugiau pajamų, neatimsi. [...] Manyčiau, šiandien reikėtų kalbėti apie tai, kad tam reikėtų ruoštis. Tai neišvengiamai bus. Kiek, kas ir kaip dar niekas negali pasakyti“, – tvirtina R.Dargis.
Jo manymu, situacija turėtų skirtis nuo 2008 m. vien dėl kitokio bankų požiūrio. Kaip tvirtina R.Dargis, Lietuvos bankas prieš dešimtmetį savo funkcijų neatliko ir neprižiūrėjo bankų konkurencijos, todėl nebuvo didinamos bankų atsargos, nebuvo ribojama konkurencija.
„Šį kartą Lietuvos bankas vaidina visiškai kitą vaidmenį. Lietuvoje veikiantys bankai šiandien iš tikrųjų yra daug atsparesni galimiems pokyčiams, negu buvo 2008 m. Ką tik atliktas bankų streso testas. [...] Visi bankai turi pakankamai atsargų, kad atlaikytų, sakykime, negandų metus, ko nepasakytum apie Pietų Europos bankus. Turiu omenyje, pavyzdžiui, Italiją“, – akcentuoja R.Dargis.
A.Butkevičius taip pat įsitikinęs, kad apie krizę kalbėti nereikėtų. Jo nuomone, tai bus panašiau į ekonominį sąstingį: „Galbūt tai bus tam tikras ekonominis sąstingis. Mes, Lietuva, kaip besivystanti šalis, žiūrime į jau išsivysčiusių valstybių pragyvenimo lygį, pritrauktas investicijas. Mūsų valstybės prioritetas turi būti užtikrinti, kad ekonomika būtų tvari, nes tikėtis, kad ekonomika augs 6–7 proc. yra visiškai nerealu.“
Politikas priduria, kad vis dėlto ekonominę krizę nulemia ne tik Lietuvos gyventojų elgesys, bet ir geopolitinė situacija.
Taip pat, priduria A. Butkevičius, dėl didelės konkurencijos iš kitų šalių, Lietuvai būtina didinti našumą, investicijas ir verslo inovatyvumą. Jis pateikia pavyzdį – dėl didelės paklausos, kai kurias žaliavas tiekėjai linkę tiesiog parduoti užsienio verslininkams, nes Lietuvoje veikiantiems perdirbėjams neapsimoka įsigyti žaliavų už tokią kainą ir dar jas perdirbti.
„Lietuva pasaulyje penktoje vietoje pagal eksportą. Gal būtų geriau, kad 50 proc. grūdų, kuriuos eksportuojame, perdirbtume? Čia būtų ir darbo vietos, ir pajamos. Tai labai svarbu, žvelgiant į perspektyvą“, – tikina A.Butkevičius.
R.Dargio nuomone, Lietuvos pramonė turi ir teigiamų bruožų, nes ji labai gerai diversifikuota, todėl Lietuvai nereikia pasikliauti viena pramonės sritimi: „Tas darbas, ta diversifikacijos pradžia, mano galva, padaryta Lietuvoje jau prieš porą dešimtmečių. Man atrodo, tai leidžia mums komfortiškai jaustis, kad mes neturime kažkokios vienos šakos, nuo kurios esame be galo stipriai priklausomi.“
Parengė Vaida Kalinkaitė-Matuliauskienė.
