„Todėl, kad neaugintume priklausomybės ir paskui jie netaptų potencialūs lošimų aparatų ir lošimo namų klientai. Tėvai pinigus duoda pietums, o ne bilietams“, – BNS komentavo A.Palionis.
Pataisų autorių teigimu, „faktinė situacija“ rodo, kad vis daugiau vaikų perka loterijos bilietus ir dalyvauja loterijose, kurios, anot jų, „yra kaip lengvesnė azartinių lošimų forma“.
Aiškinamajame įstatymo pataisos rašte teigiama, kad loterijos yra lengvesnė azartinių lošimų forma. „Visuotinai pripažinta, jog azartiniai lošimai yra didelės rizikos veikla, ilgainiui galinti sukelti priklausomybę – nenuvaldomą norą lošti, nepaisant neigiamų pasekmių“, – teigia R.Karbauskis ir A.Palionis. Lietuvoje įstatymas draudžia azartiniais lošimais užsiimti asmenims, kuriems nėra sukakę 18 metų.
Aiškinamajame rašte teigiama, „fiziniai asmenys nuo keturiolikos iki aštuoniolikos metų yra priskiriami prie ribotą veiksnumą turinčių asmenų, kuriems leidžiama sudaryti smulkius buitinius sandorius, taip pat laisvai disponuoti savo pajamomis bei turtu. Tokie asmenys patys atsako pagal savo sutartines prievoles“. Tačiau administracinėn atsakomybėn patraukiami asmenys, vyresni nei 16 metų.
„Vertinant tai, jog azartiniai lošimai leidžiami fiziniams asmenims, kuriems yra sukakę 18 metų, ir tai, jog loterijos yra lengvesnė azartinių lošimų forma, kuri gali sukelti asmens priklausomybę ar polinkį lošti, darytina išvada, jog, siekiant apsaugoti lengviausiai pažeidžiama visuomenės grupę – nepilnamečius asmenis, kurie negali objektyviai įvertinti galimybės laimėti loterijoje ir prisiimamos rizikos bei rizikos tapti priklausomu nuo lošimo, siūloma įvesti amžiaus cenzą asmenims, dalyvaujantiems loterijoje“, – teigia naujo draudimo siūlytojai.
Problema ne apribojimas, o pats įstatymas
Pasak Loterijų asociacijos prezidento Maksimo Reznikovo, asociacijos nariai jau kelerius metus Lietuvoje įgyvendina Europos loterijų atsakingo žaidimo standartą, numatantį, kad loterijos neturi būti skiriamos vaikams.
„Tai reiškia, kad loterijos neturi būti nukreiptos į vaikus, bilietuose neturi būti jiems skirtų simbolių, vaikai nežaidžia loterijų TV žaidimuose ir panašiai. Tai jau yra įgyvendinta ir loterijos Lietuvoje nėra pristatomos kaip vaikams skirta pramoga. Rinkos savireguliacija yra svarbi apsaugant loterijų dalyvius, ir Lietuvoje ji veikia“, – komentare BNS sakė M.Reznikovas.
Jis pabrėžė, kad problema yra ne apribojimas vaikams, o tokio įstatymo įgyvendinimas.
„Atsiradus dokumentų tikrinimui, daugiausiai nepatogumų ir išlaidų būtų klientams ir prekybos tinklams, o teigiamas poveikis būtų mažas“, – tvirtino M Reznikovas.
Pasak jų, panaši praktika taikoma ir kitose valstybėse. Pavyzdžiui Didžiojoje Britanijoje loterijos bilietus galima įsigyti ne jaunesniems kaip 16 metų asmenims. Švedijoje ir Jungtinėse Amerikos Valstijose amžiaus cenzas yra 18 metų (kai kuriose Jungtinių Amerikos Valstijų valstijose taikomas 21 metų amžiaus cenzas).
Šiuo metu Lietuvoje nėra nustatyto amžiaus cenzo asmenims, norintiems įsigyti loterijos bilietus ir dalyvauti loterijoje.
