Tačiau laikai keičiasi ir šis alkoholinis gėrimas į pirkinių krepšį ar, kaip labiau įprasta, – po skvernu – patenka vis rečiau.
Ribojimai – ne dabartiniams, o ateities alkoholikams
2017-ųjų kovą kilę akcizai alkoholiui, o nuo 2018-ųjų sausio – dar ir apribotas svaigalų pardavimo laikas priklausomus žmones, dienas įpratusius leisti su vadinamojo rašalo buteliu, privertė keisti racioną. Nes kad su butelio pabrangimu ar anksčiau uždaryta parduotuve alkoholikas pagis, tikėtis sunku.
„Tas, kuriam iš tikrųjų reikia to vyno, nesvarbu, kas ir kiek dirba – jis vis tiek ras“, – LRT.lt komentuoja VšĮ „Blaivi laisvė“ direktorius Virginijus Spaičys. Jo įstaiga kartu su Priklausomybių ligų specialistų asociacija (PLSA) įsteigė pirmąjį Lietuvoje dienos centrą priklausomiems asmenims ir jų šeimoms.
Tiesa, pagrindiniai alkoholio tvarkos griežtinimo tikslai buvo ne išgydyti jau sergančius alkoholikus, o užkardyti, kad jų neatsirastų daugiau. Tai pristatydami tada dar numatomus pokyčius pabrėžė valdantieji. Dabar tai primena ir V.Spaičys.
„Akcizo arba alkoholio kainos pakėlimas jokiais būdais nėra taikomas tiems, kurie geria pigų vynelį ar kokį „samagoną“. Čia ne tas kontingentas. Įstatymas skirtas tam, kad žmonės netaptų alkoholikais. Klaidinga manyti, kad pabranginus alkoholį tie, kurie gėrė prie konteinerių, nebegers“, – pabrėžia jis.
„Rašalo“ pardavimai nusirito žemyn
Tačiau tvarkos griežtinimas paveikė ir tuos, kurių diena prasidėdavo ir baigdavosi „Skrydžiu“, „Krantais“, „Inkaru“ ar kitais iškalbingais pavadinimais paženklintais gėrimais.
Kaip LRT.lt pranešė tyrimų bendrovė „Nielsen“, vien tik nuo 2018-ųjų sausio iki rugpjūčio spirituoto vyno pardavimai krito 50 procentų. O akcizai beveik šimtu procentų šiai gėrimų rūšiai kilo dar 2017-ųjų kovą. Taip pigiausio vyno kaina nuo kiek daugiau nei euro kilo arčiau 2 eurų – šiuo metu pigiausią tokį butelį galima įsigyti už 1,8 Eur.
Vien tik nuo 2018-ųjų sausio iki rugpjūčio spirituoto vyno pardavimai krito 50 procentų.
„Maxima“ pasidalino, kad šiame tinkle parduodamo spirituoto vyno paklausa sumažėjo maždaug trečdaliu.
Bendrovės „Gulbelė“, kuriai priklauso 60 parduotuvių Žemaitijoje, direktorius Arūnas Tarnauskas LRT.lt sakė, kad nauja alkoholio pardavimo tvarka „ypač paveikė stipraus vyno kategoriją“. 40 parduotuvių Utenos regione valdantis „Utenos prekybos“ vadovas Robertas Miliauskas, kalbėdamas apie pastaruosius pokyčius alkoholio rinkoje, taip pat akcentavo, kad „gerokai sumažėjo pačių pigiausių spirituotų vynų pardavimai“.
Tad čia peršasi pagrindinis klausimas – ką tie žmonės, kurie gėrė būtent šį alkoholį, geria šiandien? Galbūt migravo į šešėlinę rinką?
Nelegalaus alkoholio – ketvirtadaliu daugiau
Lietuvos policijos duomenimis, pirmą 2018-ųjų pusmetį policijos pareigūnai šešėlyje atrado apie 36,3 tūkstančius litrų alkoholio produktų. Tai yra beveik 7, 5 tūkstančiu litro arba 26 proc. daugiau ne per pirmus šešis 2017-ųjų mėnesius.
Tačiau ikiteisminių tyrimų dėl nelegalių alkoholio prekyviečių, vadinamų „taškais“ ar alkoholio gaminimo aparatų turėjimo skaičius taip ryškiai nekito. Kaip informavo Lietuvos policijos Komunikacijos skyriaus vedėjas Ramūnas Matonis, per 8 šių metų mėnesius pradėta 116 ikiteisminių tyrimų pernai per 8 mėnesius – 107. 2016-aisiais tokių ikiteisminių tyrimų iš viso buvo 220, o per visus 2017-uosius – 166. Tai reiškia, kad panašiame kiekyje „taškų“ šiandien parduodama daugiau nelegalių svaigalų.
Kad pačių nelegalių prekyviečių smarkiai nepadaugėjo, patvirtina ir VšĮ „Lietuva be šešėlio“ vadovas Kęstutis Kupšys: „Naujų „taškų“ atsiradimo kreivė kaip ir išsilyginusi. Pastaruosius kelerius metus jų didėja tolydžiai. Po eilinių valdžios sprendimų pastebime nedidelius pikus, bet jie būna labiau panašūs į suraibuliavimą.“
Dienos centro priklausomiems asmenims steigėjas sako naujų „taškų“ kūrimosi tendencijos taip pat nepastebintis: „Tikrai nepadaugėjo, galbūt net mažėja. Policijos darbas kaip tik yra stipresnis ir taškų mažinama.“
Apskaičiuoja laipsnio kainą
„Samagonas“, stiprus alus, pigi importinė degtinė – tokius alkoholinius gėrimus vardija LRT.lt pašnekovai, komentuodami, ką šiandien renkasi standartinis spirituoto vyno gėrikas. Kuris iš svaigalų bus vartojamas, sprendžiama net skaičiuojant vieno laipsnio kainą.
Dar 2016-ųjų gruodį LRT laidoje „Dėmesio centre“ sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga, pristatydamas būsimus akcizų alkoholiui pokyčius, akcentavo,kad siekis yra padaryti vienodą alkoholio laipsnio kainą. Tokį tikslą planuojama pasiekti iki 2020 m. Daug kam keistas pasirodęs kainos skaičiavimas pagal laipsnių kiekį butelyje, kaip sako K.Kupšys, yra gajus visuomenės sluoksniuose, kuriuose be svaigalų – nė dienos.
„Jeigu pirkėjas yra itin susirūpinęs kiekvieno alkoholio laipsnio kaina (tarp dažnų alkoholio vartotojų yra tokių žmonių, kurie tikrai tiksliai matematiškai geba apskaičiuoti vieno laipsnio kainą centais), jis visada sugebės paskaičiuoti, ką jam pigiausia įsigyti, kad gautų tą patį alkoholio kiekį. Aišku, tai yra liūdna, apverktina situacija, susijusi su priklausomybe ir su žmonių įsisukimu į skurdo ratą, bet tai yra realybė“, – komentuoja jis.
Svarbiausia – gauti, iš kur – nesvarbu
Pasak „Lietuvos be šešėlio“ vadovo, kadangi šešėlinėje rinkoje 15–20 laipsnių stiprumo analogų praktiškai nėra, spirituoto vyno mėgėjai galėjo pradėti žvalgytis ir į „samagoną“, ir į pigią degtinę iš Ukrainos ar Rusijos – pirkėjui svarbiausia, kad tuo metu, kai jam reikia, kažkas pasiūlytų jo poreikius ir padėtį piniginėje atitinkančią prekę. Ir nesvarbu, ar tai legali, ar nelegali rinka.
„Turėjo būti labai natūrali migracija [iš spirituoto vyno rinkos] į nelegalių stipriųjų gėrimų, tokių kaip „samagonas“, rinką. Kur esmė yra pigus kiekvienas laipsnis. [...] Manau, kad tipinis „taškų“ klientas ir anksčiau kombinuodavo: dalį produkto galėdavo įsigyti ir legalioje parduotuvėje, o kažką pirkdavo nelegalioje rinkoje“, – pasakoja K. Kupšys.
„Blaivios laisvės“ vadovas V.Spaičys sako pastebėjęs, kad vietoj vyno dažnai renkamasis stiprus alus, o „tie, kurie pirko pas bobules, tie ir perka“.
Nuo alkoholizmo kenčiantys žmonės kreipiasi į Respublikinį priklausomybės ligų centrą. Jo gydytojai LRT.lt sakė, kad didelių pokyčių tarp besikreipiančiųjų pasirinkimo, ką vartoti, nepastebintys.
„Tarp besikreipiančiųjų išlieka ta pati tendencija – stiprieji gėrimai (degtinė, viskis, brendis), toliau pagal dažnumą vynas, alus“, – rašoma centro atsakyme. Tiesa, čia pabrėžiama, kad vartojantys „samagoną“ ar kitokius alkoholio surogatus, gydytis kreipiasi labai retai – tokių pasitaiko vienetai.
Vilniaus rajone dirbantis policininkas pasidalino, kad dažniausiai važiuodamas į iškvietimus mato vietoj „rašalo“ vartojamą pigiausią 7,5 laipsnių alų arba pigią degtinę.
Kiek buvusio pigiausio vyno gėriko svaigalų normos dabar sudaro svaigalai iš legalios, kiek – iš nelegalios rinkos, pasakyti sunku, bet aišku viena – tiek alaus, tiek degtinės Lietuvos parduotuvėse nuperkama vis mažiau, o policijos aptikto nelegalaus alkoholio šiemet – ketvirtadaliu daugiau.
