Na, o indėlių statistika ir sumažintos palūkanų normos yra geras ženklas išleisti Vyriausybės obligacijas ir taip vienu šūviu nušauti net kelis zuikius.
Lietuvos gyventojai paskolas rinkosi atsakingiau nei estai, bet ne taip atsargiai kaip latviai
Naujausi duomenys rodo, kad Lietuvoje pradelstų paskolų dalis išliko gana stabili: 2023 metų paskutiniame ketvirtyje ji sudarė 0,56 proc., kai pavyzdžiui, 2023 metų IV ketvirtį – 0,58 proc. Verta paminėti, kad 2022 metų pabaigoje pradelstų paskolų dalis šalyje buvo tik 0,49 proc. paskolų portfelio, taigi, Lietuvoje pastebimas nedidelis vėluojančių paskolų augimas (14 proc.).
Jei lygintume Estijos situaciją, pradelstų namų ūkių paskolų (paskolų, kurios nebuvo grąžintos laiku) skaičius šioje šalyje padidėjo net 24 proc. per metus. Tačiau ir ten nėra pernelyg nerimaujama – daugiau nei 60 dienų pradelstų paskolų dalis sudaro vos 1,5 proc. viso paskolų portfelio, kas nėra labai aukštas rodiklis.
Na, o Latvijoje vėluojančių paskolų mokėjimų dalis sėkmingai krenta nuo pat 2023 metų rugpjūčio, todėl galima teigti, kad šiuo aspektu Latvija atrodo geriausiai.
Gera žinia ta, kad Lietuvoje registruotas nedarbas per gegužę mažėjo 0,4 proc. ir dabar sudaro 8,2 proc. Palyginti su 2023 m. birželio 1 d., nedarbas sumažėjo 0,1 proc. punktu. Latvijoje nedarbas taip pat krito nuo 7,2 proc. sausį iki 6,9 proc. gegužę.
Trumpai tariant, minimalūs paskolų įmokų mokėjimo delsimo augimo skaičiai Lietuvoje rodo, kad nedarbo lygis neaugo stipriai, todėl problemų dėl paskolų daugiausia kyla toms įmonėms, kurios labiau nukentėjo nuo pastarojo meto ekonominių tendencijų. Situacija ganėtinai panašiai atrodo ir Estijoje, nors lietuviai čia pasirodė kiek atsakingesni ir mokesni.
Lietuviai išsiskiria taupumu
Paskelbti statistiniai duomenys taip pat rodo, kur žmonės kaupia savo pinigus. Kadangi per metus palūkanų normos sparčiai kilo, gerokai pasikeitė ir terminuotųjų indėlių dalis. Lietuvos finansų įstaigose gyventojai balandžio mėnesį turėjo 22,8 mlrd. Eur indėlių. Palyginimui, praėjusių metų balandžio pabaigoje bendra privačių indėlių suma buvo 21,2 mlrd. indėlių.
Statistika rodo, kad 15,5 mlrd. Eur Lietuvos gyventojai laiko einamuosiuose indėliuose, terminuotojų indėlių suma siekia 7,2 mlrd. ir net 5,6 mlrd. jų yra iki 1 m. trukmės.
Latviai finansų įstaigų indėliuose šiuo metu laiko apie 18,6 mlrd. eurų, o tokiu pačiu laikotarpiu praėjusiais metais buvo laikoma 17,9 mlrd. Eurų. Tad nors augimas Latvijoje taip pat yra pastebimas, jis nėra toks didelis, koks buvo Lietuvoje. Realu, kad taip nutiko dėl lietuvių išskirtinio taupumo COVID pandemijos metu, kuomet daugelis nenaudojamus pinigus paprasčiausiai dėjo „po pagalve“.
Tikėtina, kad artimiausiu metu matysime dar didesnį terminuotų indėlių augimą visose trijose Baltijos šalyse, nes pagaliau buvo paskelbta ilgai laukta žinia apie Europos Centrinio Banko bazinės palūkanų normos sumažinimą.
Tai, savo ruožtu, sumažins visas kitas palūkanų normas – nuo EURIBOR iki terminuotų indėlių. Todėl dabar yra pats metas pradėti uždirbti palūkanas iš terminuotų indėlių, nes ateityje galimybė generuoti pelną sumažės dėl krentančių palūkanų normų.
Lietuvoje pinigų yra – kodėl to neišnaudojus?
Lietuvos rinkoje yra daug laisvų pinigų, kuriuos galima investuoti į terminuotus indėlius ar įmonių obligacijas. Pastarųjų pasirinkimas Lietuvoje tikrai išaugo.
Na, o turint omenyje visą situaciją, Lietuvos valstybei galimai netgi apsimokėtų išleisti gynybai skirtas vyriausybės obligacijas, t. y., skolintis iš pačių Lietuvos gyventojų.
Tokia neeilinė paskola galėtų finansuoti sparčiai augančias vienkartines išlaidas krašto apsaugai. Taip pat iš palūkanų uždirbti pinigai liktų Lietuvoje, o ne būtų mokami tarptautinėms finansų institucijoms.
Pavyzdžiui, praėjusiais metais Lietuvos gyventojai įsigijo obligacijų už 200 mln. eurų ir šis skaičius gali smarkiai augti sumažėjus indėlių palūkanoms, ypač panaudojus tinkamą komunikaciją. Šiuo metu kaip tik ieškoma sprendimų, leisiančių padidinti gynybos biudžetą – balandžio mėnesį išleistos Vyriausybės obligacijos skirtos ne tam.
Pinigai, kurie lieka savoje valstybėje, savo ruožtu skatintų vartojimą, o kartu ir ekonomikos augimą. Tad potencialas pritraukti lėšų gynybai yra didelis. Taigi kodėl toks variantas vis dar nėra svarstomas?
