Visa kita praėjusiais metais tekėjo pasroviui. Tačiau 2025 m. įvykiai gali gerokai pasikeisti – į JAV prezidento postą žengęs Donaldas Trumpas žada paliesti visus – ne tik savo priešus, bet ir partnerius. Šiemet jis dažnai bus dėmesio centre.
Tiesa, vis dar nežinome, kaip Europą pakeis Vokietijos rinkimai ir ar šalis nesusidurs su politine bei ekonomine krizėmis. Kol kas neaiški ir karo Ukrainoje baigtis, nors D.Trumpas ir žada šį karą baigti. Panašu, kad Izraelis jau planuoja trauktis iš Gazos. Na, o karų ir krizių fone tikriausiai ir toliau daug kalbėsime apie dirbtinį intelektą, tiesa, ne Europoje. 2025 metų tendencijos neabejotinai įgaus naujų vėjų, tačiau kur jie papūs – dar nežinia.
Kaip niekad daug stebėsime užsienio politiką
Numatoma, kad šiemet ir kitąmet Lietuvos ekonomika augs po 3,1 proc., Latvijoje atitinkamai – 2,1 ir 3 proc., o Estijoje – 1,6 ir 2,9 proc. Tai nacionalinių centrinių bankų prognozės, bent jau Estijos atveju šalies komerciniai bankai augimo perspektyvas vertina pesimistiškiau.
Baltijos šalys yra mažos, atviros ekonomikos, o tai reiškia, kad jų perspektyvos labai priklauso nuo pasaulinių pokyčių. Visa Europa susirūpinusi stebi JAV, nes D.Trumpo retorika buvo labai skambi – kalbėta net apie tarifus visai ES.
Taip pat nėra aiški Vokietijos ekonomikos kryptis, kuri yra viena iš ES ekonomikos varomoji galia. Rinkimai šioje šalyje šįkart politiką gali pakeisti kardinaliai.
Nors Vidurio Rytų konfliktai Baltijos šalių ekonomiką veikia kiek mažiau, karo Ukrainoje baigtis gali viską apversti aukštyn kojomis. Jeigu nutiktų taip, kad D.Trumpas derybose labiau spaus Ukrainą ir leis rusijai pasijausti nugalėtojais, realu, kad Baltijos šalyse mažės investicijos, o ir patiems teks didinti savo gynybos biudžetą.
Baltijos šalys yra mažos, atviros ekonomikos, o tai reiškia, kad jų perspektyvos labai priklauso nuo pasaulinių pokyčių.
Tiesa, taip pat yra tikimybė, kad rusijos valdžia, matydama šiuo metu ganėtinai palankias pozicijas fronte, atsisakys sąžiningų derybų ir tuomet D.Trumpas parems Ukrainą taip, kaip ji iki šiol nebuvo remta. Tolimesnę karo eigą prognozuoti sunku, tačiau ją turime stebėti iš itin arti ne tik dėl potencialaus pavojaus Baltijos šalyse, bet ir dėl ekonominės padėties.
Baltijos šalys turėtų aktyviau bendradarbiauti
Susidaro įspūdis, kad visos pasaulio šalys šiemet ir toliau judės savarankiškumo ir vidinės ekonomikos skatinimo link. Baltijos valstybės – itin nuo užsienio šalių priklausomas regionas. Pasaulio Banko duomenimis, importas sudaro net 89 proc. Lietuvos, 76 proc. Latvijos ir 86 proc. Estijos BVP, nors Europos ir Centrinės Azijos regiono vidurkis – 47 proc. Todėl ši tendencija Baltijos šalims yra ypač pavojinga ir dėl to reikėtų susirūpinti.
Po naujausių išpuolių prieš laidus ir vamzdynus Baltijos jūros regione, visos aplinkinės šalys turėtų stiprinti energetinį saugumą. Tai reiškia, kad negalime remtis tik į partnerystes su kaimynais, bet verčiau galvoti, kaip padidinti elektros energijos gamybos savarankiškumą.
Galima tik pasvajoti apie bendrus elektrinių projektus, bet, matant, koks „geras“ buvo ankstesnis Baltijos šalių bendradarbiavimas („Rail Baltica“, SGD terminalas ir kt.), skepticizmo yra nemažai. Verčiau tegul šios šalys galvoja apie galimybes žaliavas išgauti savo šalių viduje, atskirai.
Ar Baltijos šalys bandys ieškoti būdų tapti stipresnėmis savarankiškai? Sunku spėlioti. Bet to tikrai reikia ne tik iš karinės, bet ir ekonominės pusės.
Toliau tarp populiariausių – dirbtinio intelekto bei technologijų temos
Baltijos šalys galėtų tapti dirbtinio intelekto (DI) lyderiais, kaip kad buvome fintech pirmūnai. Nors kol kas panašu, kad to nebus. DI toliau sparčiai tobulėja, tačiau ekspertų nuomonės pradeda vis labiau išsiskirti. Pesimistai prognozuoja, kad gali susidaryti dirbtinio intelekto akcijų burbulas, galintis sukelti rinkos griūtį, panašią į tą, kurią 2000-aisiais patyrė IT sektorius.
Elektroninės prekybos apimtys smarkiai auga, o žmonės vis dažniau renkasi nuotolinį darbą, o ne darbą biure. Didėja socialinių tinklų įtaka įmonių veiklai, o 5G plėtra gerokai patobulino pasaulines duomenų rinkimo ir apdorojimo galimybes.
Tiesa, ir čia įtakos turės D.Trumpo atėjimas, kuris nori apriboti Kinijos potencialą, ypač iš technologinės pusės. Ganėtinai ilgą laiką ekonomiškai vargstanti šalis šiemet turėtų patirti itin didelį spaudimą. Vis dėlto, tas pats spaudimas gali grįžti atgal, o JAV, panašu, gali smogti ir ES narėms.
Ne kartą kalbėta, kad ES technologinė pažanga yra pernelyg lėta, o ribojimai – per dideli. Kasmet tą skausmą jausime vis labiau. „Nvidia“ kalba apie robotus-humanoidus, „OpenAI“ apie itin pažangų ir žmogui prilygstantį dirbtinį intelektą, o mes ir toliau galvojame, kaip visas tas įmones suvaldyti.
ES yra labai didelė institucija ir visuose procesuose yra daug inercijos. Niekas nevyksta greitai, tad ar toliau vilksimės iš paskos, priklausys nuo to, kas laimės Vokietijos rinkimus, ir kiek tada pasikeis politika. Ar aplinkosauga vis dar bus beprotiškai svarbi, ar vis dar ribosime DI ir technologijas, ar vis dar gyvensime praeities pasiekimais. Jeigu pagaliau nuspręstume technologijas ir DI ne riboti, bet išnaudoti, Baltijos šalims tai būtų didelis šansas.
Baltijos šalių laukia sudėtingi laikai
Ką visi šie įvykiai reiškia Lietuvai, Latvijai ir Estijai? Sudėtingus laikus. Estijos bėda, kad be išorinių neramumų, atsigauti trukdo ir jos ekonominė politika. Latvija ir Lietuva tokių klaidų nedaro, bent jau ne tokiu mastu kaip Estija.
Pernelyg optimistines ateities prognozes turime vertinti atsargiai. Net jei Lietuva šiuo metu laikosi palyginti gerai, Vokietijos ekonominės problemos greičiausiai netrukus užgoš ir Lietuvos, ir jos artimos kaimynės Lenkijos ekonominę sėkmę. Lenkijai naudingas didelis vidaus vartojimas ir sava valiuta, kuri leidžia sušvelninti ekonominius sukrėtimus devalvavimo būdu. Tačiau dėl devalvacijos gyventojai tampa skurdesni, palyginti su kitomis pasaulio šalimis.
Na, o Lietuva iš viso tokios galimybės neturi. Todėl sunku pernelyg optimistiškai vertinti 2025 m. ekonominį progresą, nors kol kas prognozės ir atrodo gražiai. Jei visose trijose Baltijos šalyse matysime teigiamus augimo rodiklius, tai jau reikėtų laikyti sėkme.
Tikimės, kad kitais metais neturėsime juodųjų gulbių ar nemalonių staigmenų, kurių pastaruosius kelerius metus turėjome daug. Būtų malonu turėti įprastus, ramius metus.
