Priežasčių tam yra tikrai pakankamai – Lietuvai neabejotinai sekasi geriausiai tarp Baltijos šalių ir taip pat gerai net ir visos Europos kontekste.
Skaičiai rodo, kad Lietuva – išskirtinė
Žvelgiant į trečiojo ketvirčio duomenis, matyti, kad prasčiausi rezultatai 2024 m. yra Latvijoje, kurios BVP per metus sumažėjo apie -1,6 proc., Estijos BVP smuko -0,7 proc., o štai Lietuvos ekonomika šiemet kilo nemažai – 2,4 proc.
Lietuvos sėkmės fenomenas grindžiamas ekonomikos struktūra, didesne vyriausybės parama ir geografine padėtimi. Ekonomikos struktūra lemia, kad Lietuvos pramonė yra šiek tiek platesnė nei Latvijoje ir Estijoje.
Be to, nors IT specialistų ir verslininkų migracija iš Baltarusijos buvo gan garsiai kritikuojama dėl Lietuvos saugumo, ekonomiškai šis sprendimas kol kas pasiteisino. Lietuvos vyriausybė taip pat suteikė didesnę paramą savo verslininkams tiek per energetikos, tiek per COVID krizes – tai taip pat atsipirko.
Žinoma, ne mažiau svarbu ir tai, kad pagrindiniai Lietuvos eksporto partneriai yra Vidurio Europoje, o ne Skandinavijoje, kaip Latvijos ar Estijos. Štai pavyzdžiui, Lenkijai, vienai svarbiausių Lietuvos išorės prekybos partnerių, šiandien taip pat sekasi gerai.
Lietuvos pramonė ir eksportas juda į priekį
Lietuvos pramonės ir jos eksporto stiprumą rodo 8,8 proc. metinis augimas, lyginant 2023 m. trečiąjį ketvirtį su 2024 m. tuo pačiu ketvirčiu. Lietuvos statistikos tarnyba į vieną rodiklį sujungia prekybą, transportą ir apgyvendinimo bei maitinimo paslaugas ir per metus šis rodiklis išaugo 6 proc. Statybų sektoriuje vaizdas nušvinta kiek blankesnėmis spalvomis – per metus rinka krito -6,1 proc., kiek netikėtai smuko ir IT sektorius (-2,7 proc.).
Tiesa, Latvijoje ir Estijoje rezultatai daug liūdnesni. Estijoje ekonomikos lėtėjimas matomas jau ganėtinai ilgą laiką ir akivaizdu, kad šalies pagrindiniai sektoriai, tokie kaip pramonė ir statyba, dar nėra pasirengę kilti.
Beveik tokia pati padėtis yra ir Latvijoje. Ten trečiąjį ketvirtį apdirbamoji gamyba smuko -2,1 proc., statyba -6,9 proc., transporto sektorius taip pat buvo raudonojoje zonoje (-7,7 proc. smukimas). Tačiau augo prekyba (4,7 proc.) ir apgyvendinimo bei maitinimo paslaugos – 2,1 proc.
Estijoje apdirbamosios gamybos sektoriaus nuosmukis buvo didesnis – net 7,1 proc. Statybų sektoriuje per metus kritimas siekė net 18,3 proc. Tiesa, šalyje išaugo IT sektorius (7,3 proc.).
Kitais metais – nežinomybė?
Baltijos šalys yra nedidelės atviros ekonomikos, todėl labiausiai žvilgsnį reikėtų nukreipti į užsienį. Visa Europa su nerimu žvelgia į Ameriką, nes Donaldas Trumpas kol kas kalba labai aštriai. Pradėkime nuo to, kad jis pažadėjo įvesti 25 proc. tarifus Meksikai ir Kanadai, jei šios šalys nieko nedarys dėl nelegalios migracijos ir prekybos narkotikais. Šalys jau derasi, ir tokio drastiško prekybos apribojimo tikriausiai nebus.
D.Trumpas taip pat pažadėjo mažiau dėmesio skirti klimato kaitai. Jei Europa laikysis savo pradinio ekologinio posūkio grafiko, ateityje tai neabejotinai sumažins ES valstybių narių konkurencingumą.
Kitas didelis rūpestis Europoje – Vokietijos ekonomika, kuri susiduria su rimtomis struktūrinėmis problemomis. Ekonominiai modeliai, pagrįsti pigiomis rusiškomis dujomis, nebeveikia, o iš Vokietijos beveik kasdien ateina žinios apie didelio masto darbuotojų atleidimus ir gamyklų uždarymus. Naujausia žinia – apie automobilių gamintojų streiką.
Trečia, mes nežinome, kaip pasikeis geopolitinė padėtis. Ar pavyks tarptautinėmis pastangomis užbaigti karą Ukrainoje ir kokių pasekmių tai turės mums? Ar horizonte auga nauja geopolitinė krizė, galinti sukelti dar vieną pabėgėlių krizę Europoje? Tvyro daug neatsakytų klausimų.
Ką šie įvykiai reiškia trims Baltijos valstybėms? Aišku, kad laukia nelengvi laikai. Estija susiduria su problema, kad, be neramumų išorinėje aplinkoje, ekonomikos atsigavimą stabdo šalies ekonominė politika. Latvija ir Lietuva to nedaro, bent jau ne tokiu mastu kaip Estija.
Tiesa, turime būti atsargūs su bet kokiomis pernelyg optimistinėmis prognozėmis. Net jei šiandien Lietuvai sekasi palyginti gerai, Vokietijos problemos netrukus užgoš tiek Lietuvos, tiek kaimyninės Lenkijos ekonominę sėkmę.
Lenkijos koziriai yra didelis vidaus vartojimas Europos mastu ir jos valiuta, kuri suteikia galimybę manevruoti devalvuojant valiutą ir taip sušvelninti ekonomines nesėkmes. Lietuva tokių galimybių neturi.
Todėl kitų metų prognozės nėra labai optimistinės. Būtų gerai, jei visose trijose Baltijos šalyse matytume teigiamus augimo rodiklius vis dar ta pačia tvarka: pirmiausia, Lietuva, paskui Latvija ir Estija. Tačiau laikas parodys.
