Seimas pritarė „Sodros“ įmokų luboms ir jų dydžiams, kokius siūlė socialinį modelį kūrę mokslininkai. „Sodros“ lubos reiškia, kad nuo jas viršijančios atlyginimo dalies nebemokama socialinio draudimo įmoka.
Pirmaisiais metais (2017-aisiais) lubos siektų 120 vidutinio darbo užmokesčio (VDU) – apie 7,48 tūkst. eurų per mėnesį (skaičiuojant pagal pirmojo šių metų ketvirčio VDU – 748 eurai), antraisiais – 108, trečiaisiais – 96, ketvirtaisiais – 84, penktaisiais – 72 ir šeštaisiais (2022 metais) – 60 VDU, arba 3,7 tūkst eurų.
Iki šiol „Sodros“ įmokoms lubos nebuvo taikytos, jos nustatytos tik išmokoms.
Pagal priimtas pataisas socialinio draudimo pensijų bendroji dalis bus finansuojama valstybės biudžeto lėšomis, tačiau pereinamuoju laikotarpiu pensijų bendroji dalis bus finansuojama iš „Sodros“ biudžeto fondo lėšų. Nuspręsta, kad 2017 metais darbdavių įmokos „Sodrai“ tarifas mažės 1 proc., o nuo 2018 metų dėl to bus sprendžiama kasmet įvertinus įtaką valdžios sektoriaus finansų tvarumui.
Kaip įtvirtinta įstatyme, privalomai bus sudaromas Socialinio draudimo rezervinis fondas, kuris bus sudarytas iš dviejų dalių, iš kurių viena dalis bus skirta pensijoms, kita dalis – kitoms socialinio draudimo išmokoms.
Priimtais pakeitimais taip pat nutarta išplėsti savarankiškai dirbančių asmenų socialinį draudimą. Individualių įmonių savininkus, mažųjų bendrijų narius, ūkinių bendrijų tikruosius narius nutarta drausti ir ligos, motinystės, nedarbo socialiniu draudimu, dirbančius pagal verslo liudijimus drausti ir individualiajai pensijos daliai gauti, socialinio draudimo įmokas skaičiuojant nuo minimaliosios mėnesinės algos.
Tradicinių ir kitų valstybės pripažintų religinių bendruomenių ir bendrijų dvasininkus ir vienuolius nuspręsta drausti ir individualiajai pensijos daliai gauti. Į socialinio draudimo sistemą visa apimti taip pat įtraukti ir statutiniai pareigūnai.
Seimas priėmimo metu nepakeitė sprendimo ir nustatė, kad asmenys, vykdantys individualią žemės ūkio veiklą, bus draudžiami pensijų, ligos ir motinystės socialiniu draudimu, kai jų ūkis viršija 8 ekonominius valdos dydžius (EDV). Pirminiame projekte buvo numatyta 2 EDV riba.
Pakeitimais nustatyta, kad tantjemų gavėjai bei mažųjų bendrijų vadovai, kurie nėra tų mažųjų bendrijų nariais, mokės socialinio draudimo įmokas pensijai nuo gaunamų pajamų.
Terminuotoms darbo sutartims nedarbo draudimo įmokos tarifą, nustatytą Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto rodiklių patvirtinimo įstatymu, nuspręsta didinti du kartus.
Jokios naudos
Pasak Rūtos Skyrienės, dėl lubų įvedimo atlyginimų augimo įmonėse galima tikėtis tuomet, kai šios sumažės iki 60 vidutinių atlyginimų per metus.
„Aš manau, kad tai, jog planuojama palaipsniui mažinti yra sveikintina ir tikiuosi, kad to bus laikomasi. Vienas dalykas, kas yra negerai, kad greičiausiai efekto nepajaus jokio dėl aukštų lubų ir tai gali diskredituoti pačią idėją. Nes efekto, kad dėl to padidėtų atlyginimai, dar nepajusime – galbūt tai bus, kai lubos bus žemesnės“, – BNS sakė R.Skyrienė.
Pasak jos, kitąmet nebus pokyčių ir dėl socialinio draudimo tarifo 1 proc. punktu mažinimo darbdaviams, mat jis 0,5 proc. punkto bus didinamas dėl steigiamo nedarbo išmokų fondo.
„Kitas dalykas, kas yra šiame įstatyme, kad pasižadama mažinti socialinio draudimo tarifą. Fondo įstatymu įvedamas 0,5 punkto tarifo didinimas dėl išmokų fondo, o „Sodros“ įstatyme pasižadama kitais metais mažinti 1 punktu tarifą. Tad kitais metais mes net nepajusime jokio kaštų mažinimo, kadangi didinamas nedarbo draudimo Tačiau jei politikai laikysis žodžio 12 metų mažinti tarifą, tuomet pokytis bus“, – teigė R.Skyrienė.
Jos teigimu, tai, kad politikai tik pažadėjo, o neįsipareigojo mažinti tarifą 12 metų, yra įstatymo spraga.
„Skylę matau, kad siekiama mažinti, ar bus politinė valia toliau to siekti po rinkimų – niekas nežino“, – tvirtino Investuotojų forumo vadovė.