Paskola – tik viena iš galimų išeičių
Galimi sprendimai įmonėms pristigus apyvartinių lėšų:
-
derybos su tiekėjais dėl ilgesnių atidėjimų terminų,
-
susitarimai su pirkėjais dėl avansinių mokėjimų,
-
jeigu leidžia veikla, nekaupti sandėlio,
-
ieškoti investuotojų,
-
skolintis.
Neturint pakankamo užstato, galima kreiptis į valstybinę finansų įstaigą INVEGA dėl garantijos imamai paskolai. Taip pat galima pasinaudoti alternatyvaus skolinimosi sprendimais.
„Bankas gali pasiūlyti skirtingų rūšių paskolas, skirtas spręsti apyvartinio kapitalo trūkumui. Konkrečiam projektui įgyvendinti įmanoma pasiskolinti pinigų ir juos grąžinti pagal iš anksto numatytą grafiką (kas mėnesiniai, ketvirtiniai, pusmetiniai ar individualiai suplanuoti grąžinimai). Galima pasiskolinti pinigų, kuriuos įmonė turi nuolat kaip limitą savo sąskaitoje ir pati juos sutarties termino ribose naudoja pagal poreikį. Kitas būdas – kreiptis dėl faktoringo, kuriuo finansuojamos konkrečios pirkėjų ar tiekėjų sąskaitos“, – vardijo „Luminor“ atstovė.
Puikus įrankis plėtrai, bet kamšyti skoloms – netinka
Paskolos gali tarnauti kaip puikus įrankis plėtrai arba pinigų srautams suvaldyti, tačiau naudoti jas turimoms skoloms dengti be aiškaus plano, kaip įmonė atsigaus, D.Kačanauskaitė nepatarė. „Paskola tam tikrais atvejais gali išgelbėti įmonę, tačiau turi būti suplanuoti konkretūs veiksmai, kaip verslas veiks toliau atsigavimo kryptimi“, – pabrėžė pašnekovė.
Pasak D.Kačanauskaitės, svarbu kredito lėšas naudoti pagal paskirtį, o susiduriant su finansiniais sunkumais informuoti skolintoją, laikytis kitų sutarties sąlygų.
„Be to, žinotina, jog visada galima peržiūrėti jau suteikto kredito sąlygas, perplanuoti grąžinimų terminus“, – atkreipė dėmesį finansinių konsultacijų skyriaus vadovė.
Trys pagrindinės priežastys, kodėl ima trūkti apyvartinių lėšų
Vardydama priežastis, kodėl smulkioms ir vidutinėms įmonėms ima stigti apyvartinių lėšų, D.Kačanauskaitė visų pirma minėjo prastą pinigų srautų planavimą arba jo nebuvimą, pinigų srautų nesuvaldymą dėl prisiimamų atidėjimų savo pirkėjams arba pirkėjų skolų nesuvaldymą, neplanuotus pardavimų apimčių mažėjimus (per didelius užsipirkimus).
Antroji D.Kačanauskaitės minėta priežastis – plėtra neturint savų resursų ar pasitaikiusi galimybė įgyvendinti kokį nors projektą, neturint tam lėšų. Trečioji iš dažniausiai pasitaikančių apyvartinių lėšų stygiaus priežasčių – išlaidavimas.
Geriausia, kai ne per daug ir ne per mažai
Kaip apskaičiuoti, kiek reikia turėti apyvartinių lėšų, ar galima susiplanuoti jų poreikį pagal vykdomą veiklą ir rizikas? Pasak „Luminor“ atstovės, kad nepristigtų apyvartinių lėšų, būtina atsakingai planuoti pinigų srautus.
„Svarbu savo veiksmus, užsipirkimus ir pardavimus planuoti artimiausiam pusmečiui ir ilgesniam laikui, neužtenka planuoti vienam mėnesiui. Taip pat svarbu įsivertinti visas kitas įmonės patiriamas išlaidas, kaštus, reikalingus žmogiškiesiems ištekliams ir kt., susijusius su jūsų vykdoma veikla. Kitas svarbus dalykas smulkiam verslui – atsakingai priimti sprendimus dėl dividendų, neskubėti išsimokėti jų, jeigu įmonei tai gali grėsti apyvartinių lėšų trūkumu“, – vardijo D.Kačanauskaitė.
Nuolatinis apyvartinių lėšų perteklius gali indikuoti, kad įmonė savo resursus naudoja neefektyviai. Jeigu įmonei trūksta apyvartinių lėšų, ji gali turėti sunkumų vykdyti savo mokestinius įsipareigojimus, vykdyti atsiskaitymus laiku ir pan.
„Nemažiau svarbus aspektas – įmonės derybinė pozicija, kuri, stokojant apyvartinių lėšų, gali būti silpnesnė tiek su tiekėjais, tiek su pirkėjais“, – atkreipė dėmesį D.Kačanauskaitė. Kai trūksta apyvartinių lėšų, dažniausiai įmonė taip pat nėra pajėgi vykdyti plėtros.
Sąlygos, būtinos norint pasiskolinti apyvartinėms lėšoms
Su kokiais sunkumais susiduria verslai, norintys pasiskolinti apyvartinių lėšų? Kokias būtinąsias sąlygas jie turi atitikti?
Finansinių konsultacijų skyriaus vadovės patirtis rodo, kad dažniausiai smulkusis verslas neturi pakankamo užstato, arba įmonės finansinė padėtis nėra tvari ir dėl to sunkiau gauti finansavimą.
„Norint pasiskolinti apyvartinėms lėšoms, reikia turėti dvejų pilnų finansinių metų ataskaitas. Pagrindiniai rodikliai, leidžiantys savarankiškai įsivertinti galimybę pasiskolinti konkrečią sumą, gali kiek svyruoti priklausomai nuo veiklos sektoriaus: nuosavo kapitalo rodiklis po paskolos suteikimo neturėtų būti žemesnis nei 30 proc. skolos ir EBITDA (pelno prieš palūkanas, mokesčius, nusidėvėjimo bei amortizacijos finansinis rodiklis) santykis neviršyti 5, paskolų ir palūkanų padengimo rodiklis turi būti didesnis už 1,2.