Kiekvienam regionui – atskira programa
Kalbėdamas apie regionų, kuriems bus skirta ekonomikos gaivinimo programa, sunkumus vidaus reikalų viceministras Elvinas Jankevičius teigė, kad kaip skirtingi yra patys regionai, taip ir problemos, su kuriomis jie susiduria. „Galiu pasakyti, kad regionų vystymosi problemos yra nevienodos. Didiesiems miestams aktuali tvarios plėtros problema (suderinti ekonominius ir socialinius poreikius bei mažinti poveikį aplinkai), buvusiems ir esamiems industriniams miestams svarbu pertvarkyti ekonomiką, sudarant didesnes užimtumo galimybes, kaimo regionams – užtikrinti tinkamas gyvenimo sąlygas, pasienio teritorijoms – mažinti izoliaciją, skatinti abipus sienos vykstančius vystymosi procesus, bendradarbiavimą ir pan.“, – probleminių regionų sunkumus vardijo viceministras.
Anot E.Jankevičiaus, atsižvelgiant į tai, kad regionai susiduria su skirtingomis kliūtimis, kiekvienam iš jų kuriama atskira gaivinimo programa: „Kiekviena iš teritorijų turi būtent jai skirtas regioninės politikos priemones. Labiausiai išskirčiau Pietryčių Lietuvos savivaldybes: tokias kaip Vilniaus, Šalčininkų, Trakų ir Švenčionių rajonų, nepaprasta situacija yra ir Visagine. Pietryčių Lietuva išsiskiria tuo, kad joje pasireiškia skirtingoms regionų grupėms būdingos socialinės ir ekonominės problemos. Šiose savivaldybėse gausiai gyvena tautinės mažumos, kurioms yra gana sudėtinga integruotis į visuomenę, būtent todėl jos yra socialiai labiau pažeidžiamos.“
Pietryčių Lietuva išsiskiria tuo, kad joje pasireiškia skirtingoms regionų grupėms būdingos socialinės ir ekonominės problemos.
Opiausios problemos
Nors kliūčių šie regionai turi nemažai, po apsilankymo Ministras Pirmininkas suformulavo tris svarbiausias gaivinimo programos kryptis. Pirmiausia, anot vidaus reikalų viceministro, dėmesys buvo atkreiptas į socialinę nelygybę. „Privalu spręsti pajamų, užimtumo galimybių, išsilavinimo skirtumo klausimus. Svarbu ir tai, kad nors minėtose savivaldybėse galimybės verslo plėtrai yra geros, tačiau verslumo lygis žemas. Reikia atsižvelgti ir į tai, kad dėl prastos infrastruktūros neišnaudojama patogi geografinė padėtis logistikai“, – dėstė E.Jankevičius.
Premjeras vienu iš prioritetinių klausimų išskyrė ir Visagino miestą, kuriam didelę įtaką turėjo atominės elektrinės uždarymas. E.Jankevičius pabrėžė, kad tokio masto objektas formavo viso regiono ekonomiką, todėl akivaizdu, kad miestui prisitaikyti gyventi be atominės elektrinės yra sudėtinga.
Pasak vidaus reikalų viceministro, premjeras atkreipti dėmesį ir į neišnaudotą probleminių teritorijų potencialą, dėl ko ir atsirado ekonominių bei socialinių skirtumų.
Privalu spręsti pajamų, užimtumo galimybių, išsilavinimo skirtumo klausimus.
Gaivinimo priemonės
Paklaustas, kokios yra jau numatytos probleminių regionų gaivinimo priemonės, E.Jankevičius visų pirma teigė, kad jas Premjero sudaryta darbo grupė suskirstė į kelias kategorijas. Pirmoji iš jų – verslo sąlygų gerinimas. „Savivaldybėse veikiančioms įmonėms ketinama skirti prioritetinius balus, todėl padidės jų galimybės pasinaudoti ES parama pramonės ir paslaugų plėtrai, ekologinių inovacijų, modernių technologijų diegimui, moksliniams tyrimams ir kitoms sritims. Be to, taip bus investuojama į verslui reikalingą viešąją infrastruktūrą“, – pasakojo vidaus reikalų viceministras.
Antroji darbo grupės išskirta ekonomikos gerinimo priemonių kategorija – mobilumo sąlygų gerinimas. E.Jankevičiaus teigimu, šiomis priemonėmis bus didinama ES ir valstybės investicijų į regiono transporto infrastruktūrą apimtis, taip pat numatyta suderinti tam tikrus organizacinius viešojo transporto (autobusų, geležinkelio) sprendimus, siekiant pagerinti galimybę žmonėms pasiekti darbo vietas.
Suplanuotą paramą mokymams, sociokultūrinėms tautinių bendrijų iniciatyvoms, rinkodaros priemonėms, kurios reikalingos investicijoms pritraukti bei bendruomenės inicijuotai vietos plėtrai, darbo grupė įvardijo „minkštosiomis“ priemonėmis.
Taip pat, išskirta ir gyvenimo kokybės gerinimo priemonių grupė. „Vyriausybė pritarė konkretiems investiciniams valstybės projektams, kurie svarbūs vietos bendruomenėms ir tenkina jų kultūrinius, socialinius poreikius, prisideda prie geresnės aplinkos kokybės“, – pasakojo E.Jankevičius.
ES finansuojamus regionų ekonomikos gerinimo projektus ketinama pradėti įgyvendinti dar šiais metais. Valstybės investicijų programos projektai numatyti ateinančių metų biudžete, tad bus pradėti įgyvendinti vėliau – nuo 2016 metų.
