Remiantis Vyriausybės programoje numatytais tikslais, didelė dalis šių investicijų nukreipta regionams, siekiant aktualizuoti kultūrinių paslaugų plėtrą, išsaugoti ir visuomenės poreikiams pritaikyti nacionalinį kultūros paveldą, modernizuoti pasenusius, nesaugius ir visuomenės poreikių nebeatitinkančius kultūros objektus, stiprinti kultūros centrų, bibliotekų, jaunimo centrų veiklą, į ją įtraukti daugiau vaikų ir jaunimo. Tai viena iš priemonių mažinant regioninę atskirtį, rašoma spaudai išplatintame pranešime.
Pasak kultūros ministrės Lianos Ruokytės-Jonsson, šiuo metu jau sudarytos 52 kultūros projektų finansavimo sutartys už 63 mln. Eurų. Iki metų pabaigos visoms Kultūros ministerijos administruojamoms ES investicijoms bus paskelbti konkursai arba sudaryti valstybės ir regionų projektų sąrašai. Šiais metais bus pasirašyta finansavimo sutarčių už 120 mln. Eurų.
Didžiausia dalis iš šiuo metu sudarytų kultūros projektų finansavimo sutarčių yra pasirašyta su savivaldybėmis regionuose.
„Europos Sąjungos investicijos, nukreiptos į kultūros infrastruktūros plėtrą regionuose, ženkliai prisidės prie nacionalinės regioninės politikos tikslų įgyvendinimo. Svarbu mažinti ne tik socialinius ir ekonominius, bet ir kultūrinės sklaidos bei bendruomenės įsitraukimo į kultūros paslaugų vartojimą skirtumus tarp regionų ir pačiuose regionuose. Planuojant ir įgyvendinant projektus aktyviai dalyvauja regioninės institucijos ir tai užtikrina, kad ES investicijos būtų nukreiptos taip, kad jos geriausiai atitiktų vietos poreikius ir galimybes“, – teigė ministrė L. Ruokytė-Jonsson.
Kupiškio rajone ES investicijos, kurios siekia daugiau nei 402 tūkst. Eurų, skirtos Palėvenės buvusio dominikonų vienuolyno ansamblio restauravimui. Po restauravimo vienuolyno ansamblis bus pritaikytas visuomenės socialiniams ir ekonominiams poreikiams. Kazlų Rūdos savivaldybėje 515 tūkst. Eurų ES finansavimas taip pat skirtas kultūros paveldo objekto išsaugojimui. Įgyvendinus projektą, jis bus pritaikytas visuomeniniams ir kultūriniams bendruomenės poreikiams.
Šalčininkų rajono kultūros paveldo objekto – Jašiūnų dvaro sodybos rūmų restauravimo darbai sėkmingai tęsiami, gavus 330 tūkst. Eurų finansavimą ir tai yra jau III objekto finansavimo etapas.
Dėmesio sulaukė ir Šilutės H.Šojaus dvaro pastatų kompleksas, kurio pritaikymui viešiems kultūros poreikiams skirta 384 tūkst. Eurų, bei Kretingos rajono savivaldybės Grafų Tiškevičių šeimos koplyčia-mauzoliejus, jo renovavimui ir įveiklinimui skiriant 194 tūkst. Eurų.
ES investicijas nuspręsta skirti ir Tauragės pilies rūsio (394 tūkst. Eurų) bei Mažeikių rajono Renavo dvaro sodybos oficinos (490 tūkst. Eurų) restauravimo darbams, siekiant išsaugoti šių objektų vertingas kultūros paveldo savybes bei atveriant juos lankytojams.
Radviliškio rajono savivaldybės Burbiškio dvaro sodybos tvarkybos ir atkūrimo darbams bei muziejinės ir edukacinės veiklos plėtrai skirta 291 tūkst. Eurų.
Okuličiūtės dvarelis Anykščiuose po sutvarkymo, skyrus tam daugiau nei 419 tūkst. Eurų, bus pritaikytas kultūrinei, meninei veiklai, taps dar vienu turizmo traukos centru. Naujų kultūros paslaugų visuomenės kultūriniams poreikiams tenkinti bus sukurta Utenos meno mokykloje. Tam skirtas 240 tūkst. Eurų finansavimas.
Kultūros įstaigų infrastruktūros bus modernizuotos Prienuose, Jonavoje, Varėnoje, Alytuje, Kelmėje, Joniškyje tam skiriant nuo 252 iki 455 tūkst. Eurų bei Šalčininkuose, Kaišiadoryse, Jurbarke atitinkamai skyrus 131 tūkst.,167 tūkst. ir 191 tūkst. Eurų ES investicijų. Telšių kultūros centro laukia didelės rekonstrukcijos, kurioms numatyti 678 tūkst. Eurų.
Druskininkų kultūros centro lauko scenos, Vilniaus al. 24, Druskininkai, modernizavimui taip pat skirtas 299 tūkst. Eurų finansavimas, o Palangoje investicijos į sakralinio kultūros paveldo objekto pritaikymą turizmo ir visuomenės reikmėms sieks daugiau kaip 101 tūkst. Eurų.
Prienų krašto muziejaus modernizavimui skirtas daugiau nei 72 tūkst., Tauragės – 500 tūkst. Eurų finansavimas.
Skyrus 226 tūkst. Eurų finansavimą, Kėdainių rajone (Didžiosios rinkos a. 4, Kėdainiai) po rekonstrukcijos bus įrengti M. Daukšos bibliotekos vaikų ir jaunimo skyriai. Modernizuotos bus ir Marijampolės Petro Kriaučiūno viešoji biblioteka, skyrus tam 478 tūkst. Eurų bei Ignalinos rajono savivaldybės viešoji biblioteka, skyrus beveik 60 tūkst. Eurų.
Molėtuose ir Zarasuose bus atnaujintos miesto laisvalaikio ir pramogų infrastruktūros, kurioms skirta atitinkamai 250 tūkst. ir 420 tūkst Eurų. 797 tūkst. Eurų finansavimas skirtas buvusios „Sedulinos“ mokyklos pastato pritaikymui Visagino kultūros centro ir bendruomenės reikmėms, įrengiant modernų kompleksą po vienu stogu.
Visų projektų įgyvendinimo darbai turi būti baigti iki 2022 m. gruodžio 31 d.
Primename, kad šiemet įkurtas ir Kultūros paveldo fondas, kuriam skirta 5,2 mln. eurų Europos Sąjungos (ES) fondų lėšų, tiek pat lėšų bus siekiama pritraukti ir iš privačių investuotojų. Šiomis lėšomis bus finansuojamos paskolos viešiesiems ir privatiems juridiniams asmenims, valdantiems kultūros paveldo objektus. Paskolomis bus siekiama paskatinti investicijas į kultūros paveldo objektus, siekiant pritaikyti juos visuomenės poreikiams, išsaugoti bei atskleisti vertingąsias paveldo objektų savybes. Tokiu būdu, mažiau investuojant bus galima finansuoti daugiau valstybei svarbių projektų.
„Šiuo instrumentu siekiame suteikti naują impulsą kultūros paveldo objektams ir ypatingai jų įveiklinimui. Tikimės, kad paveldo objektų savininkai aktyviai naudosis šia galimybe“, – teigė kultūros ministrė.
Tikimasi, kad tai paskatins aktyvesnį visuomenės dalyvavimą kultūros veiklose, padidins kultūros paveldo objektų prieinamumą didesnei visuomenės daliai, taip pat pagerins Lietuvos kaip patrauklios turizmui šalies įvaizdį ir atkreips dėmesį į kultūros paveldo objektus, kurie turi nemažą verslo plėtros potencialą.
