Lietuvos aklųjų bibliotekos direktorės pavaduotojas plėtrai Darius Tamošiūnas pasakoja apie naują projektą, kurio metu daug mokslinės bei savišvietai skirtos literatūros bus pritaikoma regos sutrikimų turinčių žmonių akademiniams poreikiams.
– Pasakokite, koks tai projektas ir kaip jis gimė?
– Lietuvos aklųjų biblioteka yra ne tik biblioteka, bet ir viena didžiausių specialiųjų formatų leidinių leidėjų Lietuvoje. Mes leidžiame garsinius leidinius, taip pat ir leidinius Brailio raštu, DAISY (angl. Digital Accessible Information System) formatu ir leidinius padidintu šriftu silpnaregiams.
Daugiausia išleidžiame garsinių leidinių – daugiau negu 400 pavadinimų per metus. Dažnai pasitelkiame savanorius, kurie labai aktyviai dalyvauja garsindami ir kuriais labai džiaugiamės.
Projekto „MOBILaIT: Mokymosi galimybių atvėrimas žmonėms su skaitymo sutrikimais per Lietuvos bibliotekų tinklą“ idėja gimė dar 2014 metais. Kai bandėme teikti paraišką, ji buvo įvertinta kaip labai gera, tačiau kai kurie anuometiniai teisės aktai neleido įgyvendinti projekto. Po ketverių metų, pasikeitus teisinei bazei, mūsų idėjai užsidegė žalia šviesa. Tikimės, kad jau šiais metais pradėsime vykdyti numatytas veiklas.
Projektui jau numatytos Europos Sąjungos fondų investicijos, jis turėtų tęstis trejus metus. Planuojame dvi pagrindines veiklas: atnaujinti mūsų ELVIS (virtualiąją biblioteką), kurioje šiuo metu yra beveik 11 tūkst. skaitmeninių (įgarsintų) leidinių. Antrasis tikslas – kartu su mūsų partneriais padidinti ir atnaujinti mokslinės literatūros fondą.
Mūsų partneriai yra viešosios ir universitetų bibliotekos, kurios jau turi patirties skaitmenindamos leidinius.
– Užsiminėte apie leidinius DAISY formatu. Kas tai yra?
– Mokslui ir studijoms pritaikyti leidiniai ir yra vadinami DAISY leidiniais. Tai – daugiafunkcis leidinys, sudarytas iš dviejų dalių – suskaitmeninto teksto ir garso įrašo – sąsajos. Tokį leidinį galima klausyti kaip garso įrašą ir skaityti kaip tekstą. Taip pat galima naršyti jo turinyje, „vartyti“ puslapius, vykdyti paieškas, dėti žymas, rašyti komentarus. Tokiu formatu yra leidžiama tik mokslinė literatūra.
Siekiame virtualią aklųjų biblioteką pritaikyti mokslinės literatūros leidiniams.
Pavyzdžiui, yra įgarsintas 80 valandų trukmės anglų–lietuvių ir lietuvių–anglų kalbų žodynas. Tarkime, jame reikia susirasti tam tikrus žodžius. Tokiame ilgame garso takelyje tai padaryti būtų sudėtinga. DAISY leidinys leidžia atlikti konkrečią paiešką, įsidėti žymas, konspektuoti. Kaip skaitydami knygą regintieji pasibraukia svarbias vietas, taip DAISY leidinyje irgi galima darytis norimas žymas.
Tačiau DAISY leidinį parengti užtrunka labai daug laiko. Mūsų biblioteka per metus gali išleisti tik 5 tokius leidinius. Tai labai mažai. Kaip minėjau, mūsų ELVIS sistemoje yra beveik 11 tūkst. leidinių, tačiau tik 2 proc. jų yra skirti mokslui ir savišvietai. Todėl projekto metu ketiname išleisti 100 DAISY formato leidinių, 400 savišvietos leidinių, skirtų skaityti su balso sintezavimo įranga, ir 100 savišvietai skirtų leidinių garsiniu formatu taip tenkindami mokslinės literatūros neregiams ar silpnaregiams poreikį.
Rengdami DAISY leidinius mes bendradarbiaujame su Vilniaus universiteto Kauno fakultetu. Būtent jie rengia audiovizualinio vertimo specialistus, kurie vaizdinę informaciją perteikia tekstu.
– Mokslinė literatūra – labai plati sąvoka. Kaip atsirenkate, kokius būtent leidinius pritaikyti? Galbūt silpnaregiai renkasi vienas specialybes dažniau nei kitas?
– Regos negalią turintys žmonės dažniau renkasi socialinius mokslus ir kitas sritis, kur didžioji dalis informacijos gali būti perteikiama žodžiais. Taip kyla mažiau keblumų pritaikant literatūrą.
Daug bendraujame su universitetais, jų bibliotekomis. Jie neturi regos neįgaliesiems pritaikytos literatūros. Kai dėstytojai informaciją pateikia įprastais metodais – duoda literatūros sąrašą, rodo skaidres – nemaža dalis informacijos neregiams studentams lieka neprieinama. Tada jie kreipiasi pagalbos į dėstytojus ar bibliotekas, prašydami pritaikyti mokymosi medžiagą.
Knygas ir kitus spausdintus leidinius galima skenuoti, tada naudojama optinių simbolių atpažinimo programa, kad paveikslėlis virstų tekstu, kurį gali perskaityti sintezatorius.
Sugaišus kelias valandas pritaikant konkretų leidinį, jo saugoti negalima, nes bibliotekos neturi įgaliojimų arba teisės kaupti tokią medžiagą. Taigi tai vienkartinis rezultatas, skirtas konkrečiam studentui. Kai tokios pat medžiagos prireikia kitam studentui, darbas vėl kartojamas iš naujo. Todėl siekiame virtualią aklųjų biblioteką pritaikyti mokslinės literatūros leidiniams.
Šiuo metu nėra vienodos sistemos, savotiško vieno langelio principo, kad asmenys galėtų gauti ne tik laisvalaikiui skirtą, bet ir mokslinę literatūrą.
Žinoma, visų mokslinių leidinių pritaikyti tikrai nepajėgsime, tačiau orientuojamės į kelioms mokslo sritims skirtus dalykus, į tuos vadovėlius, kurie yra naudojami keliose studijų programose, kad kuo daugiau studentų galėtų jais pasinaudoti.
Praėjusiais metais padarėme savotišką žygdarbį ir kaip DAISY vadovėlį išleidome D. G. Myerso „Psichologiją“. Tai labai paklausus, net 800 puslapių leidinys. Kaip minėjau, toks darbas atima daug laiko, nes reikia parengti ne tik garsinius bei tekstinius variantus, bet ir juos susieti, sinchronizuoti.
– Ar jūsų bibliotekos fondai skirti tik turintiems regos negalią? Galbūt žmonės, turintys, pavyzdžiui, disleksiją, irgi gali naudotis jūsų fondais?
– Esame valstybinės reikšmės biblioteka ir mūsų tikslas – suteikti prieigą prie fondų pirmiausia tiems asmenims, kurie negali skaityti leidinių įprastu formatu (spausdintų tekstų reginčiųjų raštu).
Neturintys negalios asmenys irgi gali jungtis prie virtualios bibliotekos ELVIS, rasti leidinių, tačiau plačiajai visuomenei prieinama tik nedidelė dalis viso bibliotekos fondo. Tik turintis regos ar kitą negalią, dėl kurios negali skaityti įprasto formato leidinių, asmuo, prisijungęs prie mūsų virtualios bibliotekos, galės naudotis visais fonde esančiais leidiniais. Mes savo veikloje vadovaujamės Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo punktu, kuris mums leidžia be autorių leidimo pritaikyti literatūrą bei informaciją neįgaliesiems. Tačiau, jei taip įgarsintą leidinį teiktume visai visuomenei, tai būtų jau autorinių teisų pažeidimas.
2016 metais buvo patvirtinti nauji mūsų bibliotekos nuostatai, kurie leidžia aptarnauti ne tik neregius ar silpnaregius, bet ir kitus asmenis, turinčius negalią, dėl kurios jie negali skaityti įprasto teksto. Įsivaizduokime paprastą situaciją: nelaimingas atsitikimas, žmogui lūžo abi rankos. Vadinasi, mėnesį ar kelis jis negali skaityti įprastų spaudinių, nes negali laikyti knygos ir vartyti puslapių. Tokios priežasties jau pakanka gauti galimybę tą laiką neatlygintinai naudotis mūsų leidiniais.
Kiek apmaudu, kad stengiamės žmonėms pasakyti, kokios yra galimybės, o jie vis dar negirdi ir nežino.
Neretai mums koją kiša ir mūsų pavadinimas – Lietuvos aklųjų biblioteka. Daugeliui žmonių tai asocijuojasi su biblioteka tik akliesiems. Tai ne visai tiesa. Mes galime padėti asmenims, turintiems kitą negalią, dėl kurios žmogus negali skaityti įprastų leidinių. Kai kurie žmonės serga cukriniu diabetu, jiems neretai atsiranda ir regos problemų, ir jie gali naudotis mūsų paslaugomis.
Taip pat vykdome daug edukacinių veiklų, vyksta įvairūs renginiai, susitikimai, seminarai ir dar daug kas – nuo garsinio skaitymo iki robotikos mokymų. Mūsų fondais naudojasi paties įvairiausio amžiaus žmonės – jauni, studentai, ir vyresni ar labai garbaus amžiaus.
– Lietuvos aklųjų biblioteka įsikūrusi sostinėje. Ar jūsų fondais gali naudotis ir kitų miestų gyventojai?
– Mes turime padalinius Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje ir Ukmergėje. ELVIS virtualia biblioteka galima naudotis kaip savitarnos platforma, kur skaitytojai gali klausytis leidinių internetu, juos parsisiųsti, komentuoti, teikti siūlymus, kokias naujas knygas būtų galima įgarsinti ir kt. Aklųjų biblioteka yra internetinėje platformoje, ir visa reikiama informacija gali būti prieinama iš bet kur, kur tik yra interneto ryšys.
Jei žmogus nesinaudoja internetu, bibliotekininkai gali skaitytojui iš ELVIS atsiųsti bet kurį leidinį ir įrašyti į pageidaujamą laikmeną (CD, MP3 grotuvą ar kt.).
– Ir visos šios paslaugos yra nemokamos?
– Žinoma.
– Vadinasi, prieiga prie jūsų fondų yra net paprastesnė nei prie įprastų bibliotekų literatūros? Jų klausyti galima iš namų?
– Taip, galima klausyti „online“ režimu, galima parsisiųsti, tai priklauso nuo pomėgių, poreikių ar įpratimo. Mūsų tikslas – kad įgyvendinus šį projektą kuo daugiau mokyklų, universitetų bibliotekų ir studentų žinotų, kad mes turime virtualią biblioteką, kurioje galima rasti labai daug pritaikytos literatūros.
Pernai rengėme viešinimo kampaniją per radijo stotį. Daug žmonių kreipėsi norėdami sužinoti, kaip tapti mūsų vartotoju.
Buvo labai gaila, kai man paskambino moteris, iš balso spėčiau, kad labai garbaus amžiaus, ir papasakojo savo gyvenimo istoriją – kad jau kelis dešimtmečius yra netekusi regos, gyvena viena, būna tik namuose ir tik dabar per radiją išgirdo bei sužinojo, kad yra tokia biblioteka. Ji pasiteiravo, kaip galėtų gauti „paskaityti knygą“. Labai jautru ir kiek apmaudu, kad taip stengiamės žmonėms pasakyti, kokios yra galimybės, o jie vis dar negirdi ir nežino.
