Projektui pritarė 103 parlamentarai, prieš buvo 12, susilaikė – 13.
Laikinasis solidarumo įnašas sudarys 60 proc. bankų grynųjų palūkanų pajamų, daugiau kaip 50 proc. viršijančių keturių įprastų finansinių metų šių pajamų vidurkį. Mokestis įsigalios jau šiemet ir bus taikomas dvejus metus – iki 2025-ųjų.
Planuojama iš mokesčio surinkti apie 410 mln. lėšų, jos būtų panaudotos civilinėms ir karinėms reikmėms, transporto infrastruktūros palaikymui finansuoti, pavyzdžiui, kelių rekonstravimui, tiltų, oro uostų infrastruktūros projektams, keliams prie Rūdninkų poligono tvarkyti.
Tiesa, balsavimas užtruko, nes paskutinę akimirką Mišriai Seimo narių grupei priklausantis parlamentaras Petras Gražulis pasiūlė pataisą, kuria iš naujo laikino mokesčio būtų numatyta kompensuoti 50 proc. palūkanų už paskolą pirmam būstui įsigyti.
Seimas šiam siūlymui nepritarė. Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Mindaugas Lingė tvirtino, kad finansavimas iš tokio įnašo gali būti nukreiptas ne bet kokiems poreikiams, o tik ilgalaikiams valstybinės svarbos uždaviniams įgyventi.
Vadino neteisingu, kritikavo, kad įsigalios šiemet
Seimo salėje užvirė diskusijos dėl naujo mokesčio, nes buvo tiek karštai palaikančių, tiek ir prieštaraujančių šiam mokesčiui.
Laisvės frakcijos seniūnas Vytautas Mitalas tvirtino, kad verslo sąlygos ir šalies ekonominė gerovė priklauso nuo to, kiek šalyje yra aišku, paprasta, nuspėjama veikti, kiek yra laikomasi geros teisėkūros principų, kiek valdžia tariasi su rinka ir visuomene prieš priimdama sprendimus.
„Šitas įnašas per visus kriterijus nubrėžia didelį raudoną brūkšnį ir negelbsti nei gudrus pavadinimas, kuris pravirkdo kai kurių Seimo narių širdis, nei įnašas, nei mokestis. (...) Aš už jį nebalsuosiu. Kuo daugiau nebalsuos Seimo narių, tuo aiškesnė bus žinia, kad yra Seime žmonių, kurie gerbia visų lygybę prieš įstatymą“, – kalbėjo V.Mitalas.
Prieš naują mokestį bankams pasisakė ir Mišriai Seimo narių grupei priklausantis Remigijus Žemaitaitis, kuris pabrėžė, jog Konstitucinis teismas yra nusprendęs – įstatymas turi įsigalioti ne vėliau negu po 6 mėnesių.
„Šis įstatymo projekto priėmimas indikuos ir kitoms sritims. Ne valdžios caras nuspręs, kad turi uždirbti. Vadinasi, dalį pinigų iš tavęs atims“, – kritikavo R.Žemaitaitis.
„Dvigubai apmokestinti vieną sektorių ir pavadinti tai solidarumu – neteisinga“, – papildomam bankų apmokestinimui nepritarė ir Liberalų sąjūdžio frakcijos narys Andrius Bagdonas.
O finansų ministrė Gintarė Skaistė tvirtino, kad Lietuva yra ketvirtoji šalis Europos Sąjungoje, kuri priima sprendimus dėl išskirtinių aplinkybių ir bankų augančių pelnų.
„Negalime sakyti, kad mes išskirtinai traktuojame bankus. Nesame nei pirmi, nei paskutiniai, nes išskirtinių aplinkybių nematyti yra neįmanoma. Be to, tuos sprendimus priima ne tik Lietuva, bet ir kitos valstybės“, – pabrėžė ministrė.
Už solidarumo įnašą bankams pasisakęs M.Lingė taip pat išsakė nuomonę, kad toks mokestis nei pakenks solidarumui, nei bus pagrindas kelti kainas vartotojams už paslaugas.
„Įnašo dizainas suprojektuotas taip, kad įsijungtų saugikliai. Pavyzdžiui, jei ekonominės aplinkybės klostytųsi nepalankiai, toks solidarumo įnašas nebūtų skaičiuojamas“, – pabrėžė jis.
Sudomino rekordiniai pelnai
Netikėtai dideli bankų pelnai ir itin mažos jų mokamos palūkanos už indėlius gyventojams Lietuvos banko ir Finansų ministerijos dėmesį atkreipė šių metų pradžioje. Kaip tvirtino finansų ministrė G.Skaistė, įprastai bankų sektoriaus pelnas siekdavo apie 250–300 mln. eurų per metus, tačiau 2022 m. uždirbta net 468 mln. eurų. O šiemet, kaip prognozuojama, bankų pelnas galėtų viršyti ir milijardą eurų.
Pavyzdžiui, pirmąjį ketvirtį „Luminor“ bankas Baltijos šalyse uždirbo 60,3 mln. eurų grynojo pelno – keturis kartus daugiau nei pernai tuo pat metu, „Swedbank“ Lietuvoje gavo 99 mln. eurų grynojo pelno – 312 proc. daugiau nei pernai tuo pačiu laikotarpiu, o SEB – 75,6 mln. eurų, nors pernai tuo pat metu – 40,9 mln. eurų.
Tačiau, kaip pabrėžia finansų ministrė G.Skaistė, šie rekordiniai pelnai uždirbti ne dėl gero bankų darbo, o dėl išskirtinių susiklosčiusių aplinkybių: ECB keltų palūkanų normų, valstybės paramos verslams per koronaviruso pandemiją.
„Išskirtinės aplinkybės susiformavo dėl to, kad pandemijos metu buvo taikoma dosni valstybės pagalba ir susiformavo dideli indėliai bankuose. Be to, dėl invazijos į Ukrainą išaugo infliacija, kurią ECB imasi valdyti, keldama palūkanų normas, o bankai už centriniuose bankuose laikomus savo perteklinius indėlius gauna aukštas palūkanas be jokios rizikos. Kitaip tariant, viešieji pinigai keliauja upeliais į privačių komercinių bankų kišenes be verslo sprendimų, kurie būtų iš bankų pusės padaryti ir garantuotų, kad pelnai išaugs“, – teigė ministrė.
Pasak jos, dabar Lietuvos bankų sistemoje yra 11 mlrd. eurų daugiau indėlių, nei suteikta paskolų – šios lėšos be jokios rizikos guli ECB, už kurį bankai gauna ECB nustatytas palūkanas.
