R.Šimašiaus manymu, dar esama daug galimybių įvairiose srityse taupyti mažinant išlaidas, ar atsisakant finansavimo didinimo kai kurioms konkrečioms programoms. Tarp galimų taupymo variantų R.Šimašius mini ir institucijų sujungimą, pvz., jo vadovaujamą Teisingumo ministeriją jungiant su Vidaus reikalų ministerija.
Neoficialiomis žiniomis, Teisingumo ministras partijos kolegas yra įspėjęs, jog vertėtų būti pasiruošusiems ir galimiems kitiems scenarijams, t.y. galimam valdančiosios koalicijos iširimui, jeigu nebūtų rastas sutarimas su partneriais dėl kitų metų biudžeto.
Klausiamas, ar Liberalų sąjūdis svarsto galimus pasitraukimo scenarijus nesutarus dėl biudžeto balansavimo priemonių, R.Šimašius BNS atsakė, jog „nėra jokių konkrečių svarstymų dėl tokių žingsnių artimoje ateityje“.
Į klausimą, ar pats yra siūlęs svarstyti dėl pasitraukimo iš koalicijos, R.Šimašius atsakė, jog „Liberalų sąjūdis yra solidi partija, ir nėra įsikibus valdžios“, o svarstymai, kaip elgtis, jei koalicijos priimami sprendimai prieštarautų partijos programinėmis nuostatoms, tokiu atveju būtų neišvengiami.
Ministro vertinimu, koalicijoje svarstomas siūlymas didinti pridėtinės vertės mokestį (PVM) yra, nors ir lengviausias kelias, tačiau ir žalingiausias Lietuvos žmonėms.
PVM didinimui nepritaria Liberalų sąjūdis, Liberalų ir centro sąjunga uždraudė savo ministrams dalyvauti svarstant kitų metų biudžeto projektą
„Kai sakoma negalima, neretai reiškia, kad tiesiog nenorima, nesugebama, ar tai yra politiškai nenaudinga“, – BNS sakė R.Šimašius, tvirtindamas, jog kirpti 2012 metų biudžete yra ką, svarbu, kad tam būtų politinės valios.
Mažinti išlaidas siūlantis ministras sako, kad jas kirpti galima ir peržiūrint socialinės paramos politiką, ir atsisakant kai kurių investicinių programų.
„Matau išlaidų mažinimo galimybių, kai kuriose srityse, ypač socialinėje sferoje, nes šiuo metu, žiūrint į socialinę piniginę paramą, jei šeimoje, tarkim, du suaugę ir trys vaikai, dirbti neapsimoka net už didesnį nei minimalų atlyginimą“, – sakė R.Šimašius.
Ministro teigimu, tris vaikus turinti šeima, jei abu tėvai nedirba, per mėnesį gauna 1575 litus pašalpų, tuo tarpu abiem tėvams dirbant už minimalų atlyginimą kartu su pašalpa jų mėnesio pajamos būtų 1710 litų, o susiradus geresnį darbą ir atlyginimams pakilus nuo minimalaus 800 iki, tarkime, 1000 litų, realiai pajamos išaugtų tik 30 litų.
R.Šimašiaus siūlymu, situaciją būtų galima keisti numatant, kad valstybė remtų ne 90 proc. skirtumą tarp valstybės garantuojamų ir realių pajamų, o 70 proc., taip sutaupant daugiau nei 150 mln. litų.
„Vien piniginė socialinė parama šeimoms ir vieniems gyvenantiems asmenims pagal biudžeto projektą sudarys apie 700 mln. per metus. Ir nenuostabu, kad ji augo, nes karpant atlyginimus ar bedarbio išmokas, ši socialinė parama rimtai paliesta nebuvo ir išliko iš esmės tokia pati“, – sako teisingumo ministras.
Pasiūlymus, kaip balansuoti kitų metų biudžetą, ministras yra paskelbęs savo interneto dienoraštyje. „Ne paslaptis, kad kai kuriose srityse finansavimas kitų metų biudžeto projekte net didesnis nei pernai. Gal reiktų dar kartą tai peržiūrėti. Pavyzdžiui, kad 10 mln. didinamo finansavimo meno kūrybos plėtros ir sklaidos Lietuvoje ir užsienyje programai. Arba 9 mln. didinamo finansavimo Lietuvos kultūros paveldo išsaugojimo, aktualizavimo ir populiarinimo, valstybinės kalbos apsaugos programai. Arba 27 mln. didinamo finansavimo programoms, skatinančioms visuomenę gyventi sveikiau“, – galimas kirpti išlaidas nurodo ministras.
Valdančioji koalicija kol kas nesutaria, iš kur gauti papildomai apie 700–800 mln. litų pajamų, sumažinus kitų metų ūkio augimo prognozes. Kaip vienas greičiausių būdų siūloma 2–3 procentiniais punktais padidinti pridėtinės vertės mokestį, kuris šiuo metu yra 21 proc.
PVM didinimui nepritaria Liberalų sąjūdis, Liberalų ir centro sąjunga uždraudė savo ministrams dalyvauti svarstant kitų metų biudžeto projektą, kol dėl jo nesutarta koalicijoje. Kaip alternatyvą PVM didinimui, liberalai penktadienį pasiūlė valstybės biudžeto išlaidų mažinimą 3,5 proc.
Kitų metų biudžeto projektas po pirmo svarstymo Seime grąžintas Vyriausybei. Finansų ministerija trečiadienį sumažino 2012 metų bendrojo vidaus produkto augimo prognozę iki 2,5 proc., todėl ieškoma būdų, iš kokių šaltinių padengti anksčiau suplanuotas didesnes išlaidas.
