Sėkmingiausiai atnaujintų būstų gyventojai gali džiaugtis, kad įgyvendinus projektą realiai jų būsto šildymo išlaidos sumažėjo 60 procentų. Nors tokie skaičiai nustatomi ne tyrimais, o „iš akies“, bet ne visi projektai tokie sėkmingi, daugybėje namų po renovavimo pavyksta sutaupyti vos 30-40 proc. energijos, trečiadienį rašo „Lietuvos žinios“.
Pasak kai kurių Lietuvos mokslininkų, Lietuvoje neįmanoma objektyviai nustatyti, ar pagal Daugiabučių atnaujinimo programą renovuojamo namo projekte numatyti normatyvai buvo įgyvendinti, o gyventojų ir valstybės įdėtos lėšos, siekiant taupyti šildymo išlaidas, tikrai atsiperka.
Aplinkos viceministras Stanislovas Šriūbėnas tikina, kad skirtingus renovuotų namų energijos taupymo rezultatus lemia skirtinga pastatų būklė prieš jų modernizavimą ir nevienodos gyventojų galimybės bei poreikiai.
Mokslininkai siūlo stebėti renovavimo procesą ir atlikti blogiausių rezultatų po renovacijos pasiekusių namų detalią patikrą, nustatyti, kodėl nepasiekta projekte planuoto šilumos taupymo efekto, kurį turėjo gauti investicijoms pasiryžę gyventojai: gal buvo priimtas netinkamas konstrukcijų sprendimas, panaudotos Lietuvos klimatui netinkamos medžiagos, gal tai lėmė darbo brokas ar kitos priežastys.
G.Šriūbėnas abejoja tokios analizės tikslingumu. Viceministras mano, kad renovuotų namų šilumos pralaidumo bei izoliacinių medžiagų sandarumo patikra laboratoriniais prietaisais būtų irgi netikslinga.
