ES šalyse iki 2030 m. 10 proc. viso pakuojamo restoranuose paruošto maisto turės būti sudėta tik į daugkartinio naudojimo pakuotes. Iki 2040 m. šis skaičius turės pasiekti 40 proc. Tai reiškia, kad ir Lietuvos restoranuose turės būti įgyvendinti nemaži pokyčiai ir kai kurie jų imasi jau dabar.
Plastikinių maišelių mokestis davė vaisių
Nuo praėjusių metų liepos 1 d. įsigaliojo Seimo priimta tvarka prekybos vietose už plastikinius maišelius susimokėti 1 centą, taip skatinant rečiau naudoti vienkartinius plastikinius maišelius. Prekybos tinklo „Maxima“ atstovai pastebėjo, kad nuo to laiko maišelių sunaudojimas sumažėjo 52 proc., „Lidl“ ir „Norfa“ prekybos tinkluose šių maišelių sunaudojimas sumažėjo apie 40 proc., o „Iki“ parduotuvėse – 2,2 karto.
Su rimta perteklinių pakuočių problema susiduriama ir greitojo maisto restoranuose. 150 restoranų aptarnaujančio savitarnos sprendimų teikėjo „DSERVE“ duomenimis, 2023 m. 21,6 proc. restoranų lankytojų valgė ne vietoje, o šiemet šis skaičius kol kas siekia 14,1 proc. Tai signalizuoja, kad kasdien vis dar sunaudojami didžiuliai kiekiai plastiko ir popieriaus.
Kaina simbolinė, bet pakankama, kad priverstų susimąstyti
Reaguodamas į atsakingo vartojimo tendencijas ir siekdamas savo pavyzdžiu prisidėti prie pokyčių, nuo šių metų rugsėjo 2 d. savo pakuotes apmokestino 17 greitojo maisto restoranų Vilniuje, Klaipėdoje bei Šiauliuose valdantis lietuviškas maisto tinklas „Jammi“ – įmonė savo gaminiams įvedė 1 cento pakuotės mokestį.
„Jammi“ strategijos vadovo Žilvino Kuprėno teigimu, mokestis įvestas, siekiant kovoti su žalingu įpročiu – užsisakyti maistą išsinešti, tačiau jį valgyti vietoje, taip sunaudojant perteklinį kiekį pakuočių.
„Įdiegę internetines ir savitarnos užsakymo sistemas, pradėjome atidžiau analizuoti vartotojų įpročius ir pastebėjome akis badančią problemą – dažnai svečiai pateikia užsakymą išsinešti, tačiau kas antras toks užsakymas valgomas restorane arba prie restorano esančioje terasoje“, – pastebi Ž.Kuprėnas.
Pusmetį restoranų tinklas bandė aktyviai komunikuoti šia tema, tačiau efekto pasiekti vien komunikacija nepavyko – teko imtis papildomų žingsnių.
Didelė greito maisto restoranų užsakymų dalis yra išsinešti, tad kokybiška pakuotė – labai svarbus klausimas. Visgi didesnis pakuotės sluoksnių kiekis tikrai nėra reikalingas valgant vietoje. Pasak Ž.Kuprėno, „Jammi“, kaip ir daugelyje kitų greito maisto restoranų, buvo sukuriama daugiau šiukšlių nei reikėtų. „Net ir atsižvelgiant į tai, kad mūsų restoranuose absoliuti dauguma užsakymų yra išsinešti, o ne valgymui vietoje, šis paprastas sprendimas leido pakuočių kiekį sumažinti beveik 5 proc. Tuo atveju, jeigu klientas tikrai nori maistą išsinešti, tas vienas centas nieko nekeičia, tačiau kitais atvejais – jau susimąstoma.“
Pakuotės mokesčio praktika užsienyje jau taikoma kurį laiką
Mokestis už maisto įpakavimą nėra naujiena nei mūsų šalyje, nei užsienyje. Perkant maistą per „Wolt“ ar „Bolt Food“ programėles, tenka mokėti apie 0,50 Eur už kiekvieno patiekalo pakuotę.
Kaimyninėje Lenkijoje nuo 2024 m. sausio 1 d. mažmeninės prekybos, didmeninės prekybos ir viešojo maitinimo įstaigos, siūlančios vienkartinius plastikinius gaminius, skirtus maistui ar gėrimams, privalo už juos imti mokestį iš klientų: 0,20 zlotų (apie 5 ct) už puodelį ir 0,25 zlotų (apie 6 ct) už kito tipo pakuotę.
Nyderlanduose nuo 2023 m. liepos taikomas panašus mokestis, tačiau jis – didesnis. Už puodelius mokėti tenka 0,25 Eur, o už maisto įpakavimą – 0,50 Eur.
Kol kas Lietuvos mastu apie tokį visuotinį mokestį dar kalbama nėra, bet turint omenyje Lietuvos įsipareigojimus Europos Sąjungai bei vis didėjantį visuomenės dėmesį ekologijai, ilgainiui galima tikėtis ne tik pavienių restoranų iniciatyvų, bet ir pokyčių įstatymuose.
Aplinkosaugos ekspertė ir visuomeninė aplinkos ministro patarėja Ieva Budraitė teigia, kad iniciatyva apmokestinti pakuotes Lietuvoje yra žingsnis vienkartinių pakuočių mažinimo kryptimi, tačiau būtinos papildomos pastangos: „Ne visada vien botagas gali pakeisti vartotojo įpročius. Reikia ir meduolių. Galbūt verta ieškoti paskatų vartotojui rinktis maistą vietoje: tvarumo klubas, lojalumo taškai, nuolaida, galimybė gauti patiekalą į savo atsinešta pakuotę.“
Specialistės teigimu, greitojo maitinimo vietos turės dalį asortimento pateikti induose, kuriuos išplovus, jie vėl būtų grąžinami į naudojimą. Tą diktuoja europinio reguliavimo tendencijos, todėl svarbu ruoštis.
Kad toks sprendimas veiktų, I.Budraitė sako, jog reikalingi sisteminiai pokyčiai, pavyzdžiui pakuočių standartizavimas, surinkimo sistema, panašiai kaip dabar veikianti gėrimų taros užstato sistema: „Jei tokia galiotų vienkartiniams karštų gėrimų puodeliams, picų dėžėms ir kitiems produktams, sutaupytume daug resursų. Tačiau tam itin svarbus prekybininkų suinteresuotumas, bendradarbiavimas vieni su kitais, taip pat su medžiagų mokslininkais, galinčiais pasiūlyti tvaresnes, perdirbamas ir pakartotiniam naudojimui tinkamas medžiagas“.
Ž.Kuprėnas teigia, kad ir „Jammi“ svarsto užstatomos pakuotės idėją bei tikisi ateityje ją įgyvendinti, tačiau kol kas dar ieškoma būdų, kurie būtų patogūs tiek klientams, tiek įmonės darbuotojams.
