„Nežiūrint, kaip viskas vyks, iš tikrųjų tai yra augimas, artimas 3 proc., ir tai daugiau nei kitais metais prognozuojama ir Europos Sąjungai, ir euro zonoje, kur prognozės sukasi aplink 1 procentą. Tai siunčia mums žinutę, kad augimo potencialą turime, augimas tikrai nebus audringas. Svarbu suvokti, kad į sunkumus, susijusius su Rusijos ir Ukrainos krize ir Europos Sąjungos bei Rusijos ekonominių santykių krize, turėtų būti žiūrima kaip į ilgalaikius“, – ketvirtadienį interviu Žinių radijui sakė R.Šadžius.
Anot finansų ministro, analitikai, kritikuojantys Finansų ministeriją dėl per didelio optimizmo, patys prognozuoja apie 3 proc. ūkio augimą, o ginčai kyla dėl kelių procentinių punktų.
R.Šadžiaus teigimu, Lietuvos ekonomikai dabar didžiausią įtaką daro Rusijos ir Ukrainos konfliktas bei Rusijos embargas, tačiau Lietuvos verslininkai, anot jo, gerai į ją sureagavo.
Svarbu suvokti, kad į sunkumus, susijusius su Rusijos ir Ukrainos krize ir Europos Sąjungos bei Rusijos ekonominių santykių krize, turėtų būti žiūrima kaip į ilgalaikius.
„Mes matome tam tikrą patirtį, kurią sukaupė privatus verslas, reaguodamas į atsiradusius sunkumus, perorientuodamas savo eksporto kryptis ir spręsdamas atsirandančias finansines problemas“, – kalbėjo R.Šadžius.
Finansų ministerija prognozuoja, kad šalies bendrasis vidaus produktas (BVP) kitąmet augs 3,4 proc. Tarptautinis valiutos fondas (TVF) mano, kad Lietuvos ekonomikos plėtra 2015 metais sieks 3,1 proc., Lietuvos banko prognozė siekia 3,3 proc., o Europos rekonstrukcijos ir plėtros banko – 3,4 proc.
Didžiausių šalies bankų „Swedbank“ ir SEB analitikai kitąmet laukia atitinkamai 3,5 proc. ir 3,2 proc. augimo, kiek santūriau perspektyvas vertina DNB bankas – 3 proc. (gegužės mėnesio prognozė), o prasčiausiai – „Nordea“ ir „Danske“ – atitinkamai 2,8 proc. ir 2,7 procento.