„Nesitikiu, kad euro zonos finansų ministrai iš vieno popieriaus lapo ims ir priims tokį greitą sprendimą. Būtent todėl Europos stabilumo mechanizmo sutartyje, pagal kurią bus svarstoma ši paraiška, yra numatyta detali procedūra, kokiais žingsniais reikia eiti, kad galiausiai, sudarant paramos sutartį, parama atitiktų realijas – nebūtų perteklinė arba nepakankama. Antra vertus, kad būtų užtikrintas šalies, gaunančios paramą, įsipareigojimų tinkamas įvykdymas. Iki tokios sutarties pasirašymo yra ilgas kelias ir tikrai per šiandienos telefoninę konferenciją šie klausimai nebus išspręsti“, – po Vyriausybės posėdžio žurnalistams trečiadienį sakė Rimantas Šadžius.
Anot jo, finansų ministrai, priimdami bet kokius sprendimus, norėtų žinoti, kaip pasikeitė Graikijos Vyriausybės požiūris į derybas bei į referendumą, kurį šalies premjeras paskelbė, nutraukus derybas praėjusią savaitę.
„Pirmas dalykas, tokio pobūdžio pasiūlymus pirmiausia turi įvertinti Europos Komisijos (EK) specialistai – kiek kainuos vienokia ar kitokia nuolaida, nes eina kalba apie nuolaidas palyginus su nustatytom sąlygomis. Kas kelia didžiausią nerimą, palyginti su praėjusiu penktadieniu, Graikijos ekonominė situacija yra kardinaliai pasikeitusi“, – komentuodamas trečiadienį pateiktą „pataisytą“ Graikijos pasiūlymą tarptautiniams kreditoriams, teigė R.Šadžius.
Jo teigimu, jei bus svarstoma galimybė sukurti naują finansinės paramos programą Graikijai, reikės atsižvelgti į dabartinę šalies ekonominę padėtį.
Graikijos ministras pirmininkas Aleksis Cipras pareiškė esąs tvirtai apsisprendęs rengti sekmadienį referendumą, kuriame graikai pareikštų savo nuomonę apie šaliai skolinančių tarptautinių institucijų keliamas sąlygas. Tačiau jis dar kartą patvirtino pasisakantis už „Ne“, tikėdamasis laimėti palankesnę sutartį.
Premjeras pabrėžė, kad Graikija toliau derėsis su savo tarptautiniais skolintojais, ir vėl tvirtino, jog Atėnai nori likti Europoje.
Graikijos skolų našta sudaro beveik 180 proc. jos bendrojo vidaus produkto po to, kai Atėnams nuo 2010 metų buvo paskolinta 240 mlrd. eurų pagal dvi finansinio gelbėjimo programas. Nuo 2009 metų nedarbas šalyje padidėjo daugiau negu dvigubai – iki 25,6 proc., o pensijos ir socialinės išmokos per 2010–2014 metų laikotarpį buvo sumažintos maždaug perpus.
