„Svarbiausia žinutė, kurią mes – 18 ministrų – norime pasiųsti, kad Graikija lieka euro zonos integrali sudėtinė dalis ir šiuo metu darome viską, kad euro zona toliau funkcionuotų sklandžiai“, – BNS telefonu iš Briuselio po euro zonos, išskyrus Graikijos, finansų ministrų susitikimo sakė R.Šadžius.
Pasak jo, „užkrato efektas“, kuris galėtų sklisti iš Graikijos, euro zonoje bus suvaldytas atitinkamais mechanizmais, o pačiai šaliai Europos Sąjunga padės kitais būdais. Pavyzdžiui, ES struktūrinių fondų lėšomis.
„Sutelkę visas jėgas mes turime Graikijai padėti, pasinaudojant esamais būdais, esamais instrumentais. Turbūt didžiausią reikšmę čia turės TVF ir Europos Komisijos ekspertų kitokia pagalba, organizuojant geresnį Europos Sąjungos struktūrinių fondų įsisavinimą. Ta pagalba bus, kiek jos reikės, paprašius Graikijos valdžiai“, – tikino R.Šadžius.
Anot jo, Graikija turi imtis priemonių, kad suvaldytų finansų sistemą, mat gyventojai po to, kai Atėnai paskelbė apie galimą referendumą liepos 5 dieną, pradėjo atsiiminėti savo lėšas iš bankų. R.Šadžius neįvardijo, kokių priemonių turėtų imtis Graikija, tačiau paklaustas dėl kapitalo judėjimo kontrolės, tokios galimybės neatmetė.
„Ir iš tikrųjų apriboti kapitalo judėjimą, siekiant išsaugoti finansų sistemos stabilumą ir, kita vertus, imtis priemonių, kad stabiliai veiktų šalies bankai, tai yra tos konkrečios šalies kompetencija. Jokios išorinės institucijos negali priimti teisės aktų, kurie apribotų grynų pinigų išdavimą bankomatuose. Akivaizdu, kad tokio pobūdžio priemonių gali artimiausiomis dienomis prireikti ir Graikijos vyriausybė turės pasistengti“, – sakė finansų ministras.
Jis nesiėmė spręsti, kodėl Atėnai iškėlė referendumo idėją, tačiau tikino, jog savo motyvų paaiškinti euro grupės posėdyje nesugebėjo.
„Nenoriu spręsti už kitus, čia reikėtų klausti Graikijos atstovų. Pabrėžčiau, kad posėdyje nesugebėjo deramai ir logiškai paaiškinti šio sprendimo esmės, bet visiems pasirodė itin keista, kad Vyriausybė, išėjusi su referendumo idėja, tarsi norėdama atsiklausti graikų tautos, pati ruošiasi agituoti už neigiamą atsakymą“, – sakė R.Šadžius.
„Ir būtent tai yra pagrindinis įrodymas, kad nenusiteikusi Graikijos dabartinė valdžia konstruktyviai derėtis, juolab, kad derybos pasibaigė Graikijos iniciatyva, vakar vakare Graikijai atšaukus derybininkus iš derybų proceso, kuris visais požiūriais atrodė beveik palei tikslą“, – pridūrė jis.
Euro zonos ministrai šeštadienį nutarė, kad finansinės pagalbos Graikijai programa turi baigtis kaip planuota, birželio 30 dieną, kai Atėnai paskelbė surengsiantys referendumą dėl reformų planų.
Paskelbę šį pranešimą ministrai atnaujino diskusijas nedalyvaujant Graikijos delegacijai, tardamiesi dėl pasiruošimų galimam Graikijos bankrotui.
Pagalbos nepratęsimas didina tikimybę, kad Atėnai bankrutuos, neįstengdami grąžinti 1,5 mlrd. eurų skolos Tarptautiniam valiutos fondui (TVF) iki galutinio termino – birželio 30 dienos. Toks scenarijus gali vesti prie chaotiško Graikijos pasitraukimo iš euro zonos ir netgi iš Europos Sąjungos.
