„Iššūkių yra daug, mes tuos iššūkius jaučiame jau labai realiai. Išskirčiau tris pagrindinius, kurie dabar lemia ir lems mūsų ekonominę raidą“, – antradienį sakė R.Šadžius.
Kaip svarbų iššūkį jis išskyrė Rusijos rinką, tačiau pabrėžė, kad verslininkai sugebėjo prisitaikyti prie pasikeitusios geopolitinės aplinkos.
„Sunkumai prasidėjo 2013 pabaigoje. Pagrindinė priežastis buvo rublio silpnėjimas ir Rusijos rinkų susilpnėjimas. Tą susilpnėjimą, tik žymiai didesnio masto, matome ir dabar. Rusijos priešinės sankcijos įsigaliojo metų viduryje, paskelbtos formaliai metams, bet šiandien niekas negalėtų pasakyti, kiek galios. Lietuvos ūkis, verslininkai jau sureagavo į pasikeitusias prekybos sąlygas su Rytais“, – sakė ministras.
Kitas svarbus iššūkis – euro zona. Pasak R.Šadžiaus, lietuviškų prekių eksportas į Europos Sąjungą auga ir per 10 mėnesių sudaro 55 proc. viso eksporto.
Lietuvos ūkio pagrindinė problema yra tai, kad šiuo metu gamybinių pajėgumų pramonėje panaudojimo lygis viršijo prieškrizinį lygį – gamyba vyksta ant pajėgumų ribos. Plėsti juos reikalingos investicijos ir kapitalas, taip pat noras ir polinkis truputį rizikuoti. Jeigu nugalėtume šitą pesimizmą, viskas būtų geriau, – sakė R.Šadžius.
„Lietuvių gamintojams svarbi yra Europos Sąjungos, ir ypač euro zonos rinka. Eksportas iki šiol mūsų ūkį varo į priekį ir varys, jeigu mes ir toliau elgsimės tinkamai, pasinaudosime tinkamai euro zonos suteikiamu šansu. Tai bus pagrindinė užduotis mūsų verslui kitais metais – neapsigauti valiutos pakeitimu, bet pasinaudoti galimybėmis – sumažėjusiomis palūkanomis ir galimybe pigiau pasiskolinti ir pan. Turime pasinaudoti tuo, kad išlaikytume eksporto augimo tempus“, – sakė ministras.
Jis pabrėžė, kad Lietuvai kol kas padeda tai, kad lietuviška produkcija yra konkurencinga, kitaip tariant – pigi.
„Esame pigesnėje skalės pusėje, turime šansų išlikti Vakarų rinkose ilgiau nei kiti tiekėjai. Turime tuo pasinaudoti“, – sakė R.Šadžius.
Didelį nerimą jam kelia ir Lietuvos verslininkų pesimizmas, kuris, pasak ministro, nėra didelis, tačiau vis tiek stabdo investicijas.
„Pesimizmas yra, bet jis nedidėja. Euro įvedimas, naujos galimybės, gebėjimas rasti naujas rinkas turėtų paskatinti ir verslo pozityvų nusiteikimą. Nuo šio rodiklio labai priklauso investicijos. Lietuvos ūkio pagrindinė problema yra tai, kad šiuo metu gamybinių pajėgumų pramonėje panaudojimo lygis viršijo prieškrizinį lygį – gamyba vyksta ant pajėgumų ribos. Plėsti juos reikalingos investicijos ir kapitalas, taip pat noras ir polinkis truputį rizikuoti. Jeigu nugalėtume šitą pesimizmą, viskas būtų geriau“, – sakė R.Šadžius.
Finansų ministerija prognozuoja, kad šiemet Lietuvos ūkis turėtų augti 2,9 proc., o kitais metais formaliai numatytas 3,4 proc. augimas.
„Yra tikimybė, kad faktinis augimas šiemet bus šiek tiek didesnis, bent jau tą rodo neblogi mūsų biudžeto surinkimo duomenys, jų planą, panašu, mes įvykdysime. 2015 metais, manau, kad realiai būtų neblogai, jeigu išeitume į 2,7-2,9 proc. ekonomikos augimą“, – kalbėjo ministras.
Finansų ministerija, pasak jo, yra optimistiškiau nusiteikusi ne Lietuvos ūkio augimo, bet biudžeto pajamų surinkimo atžvilgiu.
„Kita svarbi medalio pusė yra mokestinės pajamos – esame labiau optimistiški biudžeto pajamų požiūriu nei bendros ekonomikos plėtros. Pagrindinis faktorius – užimtųjų skaičiaus augimas, kuris labai sparčiai augo trečiąjį ketvirtį, o per metus augo 3,1 proc. Anksčiau augdavo vidutiniškai 1,9 proc.“, – sakė R.Šadžius.
Naujų mokesčių nebus
R.Šadžius užsiminė apie audringą reakciją sukėlusią Vilniaus universiteto mokslininkų pasiūlytą socialinės apsaugos ir mokesčių reformą. Jis patikino, kad biudžeto pajamų didinimo kitąmet bus siekiama tikrai neįvedant naujų mokesčių.
„Į tam tikras mokesčių iniciatyvas, kurias pasiūlė mokslininkai, sakyčiau, buvo audringa reakcija. Todėl pajamų dalyje didinti pajamų surinkimą turime tik mokesčių administravimo gerinimo priemonėmis“, – sakė ministras.
Jis pabrėžė, kad pagrindiniai akcentai kitais metais bus PVM, gyventojų pajamų ir socialinio draudimo mokesčių surinkimo gerinimas.
Daugiau apie mokslininkų siūlomas permainas galite pasiskaityti čia. Mokslininkai siūlė apmokestinti dalį dienpinigių, automobilius ir motociklus, padidinti pelno mokestį iki 20 proc., 15 proc. apmokestinti kapitalo prieaugį, atsisakyti lengvatų ūkininkams, įvesti progresinį GPM.
R.Šadžius pabrėžė, kad Finansų ministerija mokslininkų parengtos reformos plano nėra mačiusi.
„Su tuo planu išėjo taip, kad mokslininkai paskubėjo jį pristatyti ten, kur reikėjo lukterti, ir nepristatė jo toms valstybės institucijoms, kurios turėtų įvairių argumentų“, – sakė finansų ministras.
