Tokią išvadą padarė Bonos ir Bambergo universitetų ekonomistai.
Prof. dr. Armino Falko (Bonos universitetas) ir prof. dr. Noros Szech (Bambergo universitetas) eksperimentas parodė, kad rinka griauna žmogaus moralę. Su rinka nesusijusius sprendimus žmogus priima remdamasis savo principais ir morale.
„Rezultatai rodo, kad rinkos dalyviai patys sugriauna savo moralės standartus“, – sakė A.Falkas.
Keli šimtai žmonių buvo paprašyti pasirinkti – nužudyti pelę ir gauti pinigų, ar leisti pelei gyventi ir atsisakyti pinigų.
„Mes aiškinomės, ar žmogus yra pasirengęs padaryti kažkam žalos mainais už pinigus. Įprastai tyčinis žalos darymas yra suvokiamas kaip nemoralus, neetiškas veiksmas“, – sakė A. Falkas.
Tyrime naudotos pelės atkeliavo iš Vokietijos laboratorijų, kurioms jų jau nebereikėjo.
Individai, kuriems sprendimą reikėjo priimti rinkos aplinkoje, dažniausiai rinkdavosi užmušti pelę. Tai yra moralės erozija.
„Rinkose žmonės susiduria su keliais mechanizmais, kurie sumenkina jų kaltės ir atsakomybės jausmą“, – aiškino N.Szech.
Rinkose žmonės susitelkia į konkurenciją, pelno siekį, o ne moralę. Kaltė yra pasidalijama tarp rinkos dalyvių. Žmonės mato, kad moralės normas pažeidžia ne jie vieni.
Daug dalyvių turinčiose rinkose savo elgesį pateisinti lengviau. „Jeigu aš nepirksiu arba neparduosiu dabar, kas nors kitas tai padarys“, – žmogaus mąstyseną aiškino N.Szech.
