Lietuvos bankas prognozuoja, kad valstybės skola šių metų pabaigoje sieks apie 22,5 mlrd. eurų arba beveik 50 proc. šalies bendrojo vidaus produkto.
Netinkamas tvarkymasis su valstybės skola ilgainiui didina jos aptarnavimo išlaidas, o tai mažina pinigų kiekį viešosioms paslaugoms, perspėja ekonomistai.
Skolos valdymas bus ir būsimosios Vyriausybės uždavinys, todėl 15min nutarė paklausti realias galimybes patekti į Seimą turinčių partijų, kaip jos tai darys.
Partijų galimybes skaičiavome pagal visuomenės apklausų duomenis ir tai, ar jos šiuo metu turi frakciją parlamente. Taip gavome devynias politines jėgas.
Klausimas partijoms skambėjo taip:
Lietuvos bankas prognozuoja, kad kitąmet valstybės skola pasieks 22,5 mlrd. eurų arba arti 50 proc. nuo BVP. Kokia konkrečiai valstybės skola turėtų būti kitos Seimo ir Vyriausybės kadencijos pabaigoje ir kokiomis priemonėmis to pasieksite?
Atsakymus pateikiame atsitiktine tvarka.
Darbo partija
Ši partija vienintelė iš visų nepateikė atsakymo į klausimą.
Liberalų sąjūdis
Liberalai teigia, kad turint 50 proc. nuo BVP skolą šalis dar gali jaustis komfortiškai, juolab kad didžiosios Europos Sąjungos ekonomikos turi dar didesnes skolas.
Partijos kandidatas į Seimą Simonas Kairys sako, kad skola gali augti, tačiau svarbu, kad ji nedidėtų šių metų tempais, kai šoktelėjo nuo 36 proc. iki 50 proc. nuo BVP.
„Mūsų siekis yra išlaikyti skolą kaip įmanoma artimesnę esamiems lygiams arba ją nuosekliai padidinti neišlipant iš Mastrichto kriterijaus ribų – 60 proc.“, – 15min sakė politikas.
Partija siūlo tai užtikrinti valdant biudžeto išlaidas ir tuo pat metu siekiant ekonomikos augimo, juolab kad augant BVP Lietuva gali leisti sau net padidinti nominalų skolos dydį, nedidinant skolos ir BVP santykio.
Pasak S.Kairio, spartesnio ekonomikos augimo galima pasiekti netrukdant verslui kurti pridėtinę vertę ir skatinti verslą kurti iki šiol to nedariusius žmones.
Taip pat reikia siekti, kad virš 14 milijardų įvairių programų lėšų būtų investuotos į ekonomikos transformaciją pagal ES standartus, o ne būtų išskirstyta paramos forma.
Kandidatas sakė, kad biudžeto pajamas galėtų gausinti sprendimas mažinti gyventojų pajamų mokestį darbo santykiams nuo 20 iki 15 procentų. Toks sprendimas, anot S.Kairio, gali paskatinti vis daugiau žmonių išlįsti iš šešėlio.
Tėvynės sąjunga–Lietuvos krikščionys demokratai
Konservatorių kandidatė į premjerus Ingrida Šimonytė teigia, kad prognozuoti skolą artimiausiems ketveriems metams yra per sudėtinga dar nežinant, koks bus kitų metų valstybės biudžetas, kuriame pamatysime COVID-19 poveikį viešiesiems finansams.
„Jeigu dabar pabandyčiau pasakyti skaičių, tai burčiau iš kepurės“, – 15min sakė parlamentarė.
Vis dėlto ji mano, kad skola turi nuosekliai mažėti, antraip Lietuva gali susidurti su kai kurių Pietų Europos šalių rizika, kai prisiskolinusios per daug jos nebesugebėjo aptarnauti skolos ir išlaikyti viešųjų paslaugų.
„Geras trendas vis dėlto yra tada, kai pati skola nemažėja, bet augant ekonomikai mažėja skolos santykis su BVP. Tada pati skola valstybei „pinga“, – kalbėjo politikė.
„Dabar mes einame į situaciją, kai skola padidėja staigiai ir daug. Jeigu palūkanų normos artimiausiu metu netyčia šokteltų, atsiranda problema ir tada didelė skola pasidaro didele bėda“, – pridūrė ji.
I.Šimonytė tvirtino, kad normalizuoti skolos lygį padėtų didesnė išlaidų disciplina.
Galiu pasakyti nuoširdžiai – neturiu, ką atsakyti, – reziumavo I.Šimonytė.
Vis dėlto, kaip užtikrinti, kad siekis sumažinti skolą nepakenktų ekonomikos augimui, kandidatė pripažįsta atsakymo neturinti.
„Aišku, kad turėtume siekti mažesnės nei 50 proc. nuo BVP skolos, bet kiek ją bus galima prasmingai sumažinti nekenkiant ekonomikai, kai augimas artimiausiais metais prognozuojamas lėtesnis nei vidutinis, tai neturiu atsakymo. Galiu pasakyti nuoširdžiai – neturiu, ką atsakyti“, – reziumavo I.Šimonytė.
Lietuvos socialdemokratų darbo partija
Šios partijos pirmininkas Gediminas Kirkilas teigia, kad 50 proc. nuo BVP valstybės skola yra sąlyginai nedidelė, lyginant su kitomis ES šalimis, juolab kad šiuo metu valstybės skolinasi neigiamomis palūkanomis.
„Konkrečios valstybės skolos sumos šiandien prognozuoti negalime, nes niekas nežino, kokia bus situacija dėl pandemijos, kaip seksis kovoti su šiuo virusu, kiek įtakos tai turės artimoje ateityje ir tolesnėje perspektyvoje, nes nuo to tiesiogiai priklauso verslas, pokyčiai ekonomikoje“, – 15min sakė „socialdarbiečių“ vedlys.
„Mūsų siekis – ekonomiką skatinti per inovacijas, verslo skatinimo priemones, pritraukiant investicijas, pritraukiant įmones, kurios kuria darbo vietas ir atneša grąžą valstybei“, – pridūrė jis.
Lietuvos socialdemokratų partija
Gintauto Palucko socialdemokratai irgi sako, kad šiuo metu sunku pasakyti, kiek per artimiausius ketverius metus gali reikėti ar nereikėti skolintis.
Pasak jo, visa tai priklausys nuo ekonomikos atsigavimo po koronaviruso krizės ir augimo greičio.
„Kokį efektą turės antra koronaviruso banga Lietuvai, Europos Sąjungai? Kiek suveiks ekonomikos skatinimo programos mūsų pagrindinėse eksporto rinkose – Vokietijoje, Skandinavijoje ir kitur?“, – 15min teigė G.Paluckas.
„Pareikšti, kad štai dabar skolinsimės ar nesiskolinsime, būtų tiesiog būrimas iš kavos tirščių. Kitų metų planuojamo valstybės biudžeto deficitas yra 10 proc. Vadinasi milijardą eurų valstybė tikrai skolinsis ir taip dengs biudžeto pajamų skylę“, – pridūrė jis.
Partija tvirtina, kad skolinimosi pagrindinis tikslas būtų darbo vietų kūrimas tam, kad „žmonės gautų algas, mokėtų mokesčius, kurtų produktus“.
„Taigi, valstybės skola yra tokia, kokios reikia tam, kad būtų galima užtikrinti sveiką valstybės ūkio funkcionavimą ir darbo vietų kūrimą“, – kalbėjo G.Paluckas.
Laisvės partija
Šios politinės jėgos pirmininkė Aušrinė Armonaitė cituoja Valstybės kontrolę, teigiančią, kad blogėjančios demografinės padėties sąlygomis Lietuvai apdairus skolos lygis yra apie 40 proc. BVP.
Tai reiškia, kad dabartinė valstybės skola yra per didelė.
„Tam, kad artėtume prie šio tikslo, būtina ne tik fiskalinė drausmė, bet ir investicijos į aukštesnės pridėtinės vertės veiklas, taip pat struktūrinės, produktyvumą skatinančios reformos“, – 15min sakė A.Armonaitė.
Partija vardina priemones šešiose srityse, kurios turėtų padėti sumažinti valstybės skolą.
Tarp jų – mokesčių sistema, jos orientavimas į vartojimo mokesčius, geresnė verslo aplinka, lengvesnės sąlygos mikroverslui, paramos sistema smulkiems ir vidutiniams verslams, nulinis pelno mokestis reinvestuojamam pelnui ir t.t.
Laisvės partija taip pat žada didinti biudžeto pajamas per geresnę valstybinių įmonių veiklą, išnaudoti technologijų kuriamą pridėtinę vertę viešajame sektoriuje, pertvarkyti švietimo sistemą, peržiūrėti valstybės programas, keičiant įdarbinimo politiką.
-
Testas: ar pažinsite Lietuvos partijas iš jų skambiausių programinių teiginių?
-
Iš didelio rašto išėjo iš krašto: partijų programose – keisčiausios idėjos
-
Universalios pajamos, 13 pensija, PVM lengvata sveikam maistui: partijų programos žiba finansiniais pažadais
-
Pasiruošimas Seimo rinkimams – finišo tiesiojoje: kodėl svarbu ateiti balsuoti susipažinus su kandidatais ir jų programomis?
-
Partijų programų tyrimas vartotojų akimis: pažadai abstraktūs, o dabartis – liūdnoka
Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga
„Valstiečiai“ pabrėžia, kad skolos aptarnavimo išlaidos Lietuvos valdžiai mažėjo kasmet nuo 2014 metų. Tais metais jos siekė 622,1 mln. eurų kasmet, o 2023 metais, prognozuojama, bus 277,7 mln. eurų.
Partija taip pat pabrėžia, kad itin žema palūkanų norma Lietuvos skolinimuisi yra užfiksuota 14-ai metų.
Pagrindinė valdančioji politinė jėga teigia, kad šiemet per COVID-19 pandemiją pasiskolinti daugiau nei 5 mlrd. eurų leido iki šiol Vyriausybės vykdyta drausminga finansinė politika, o skolai išaugus iki rekordinio lygio ji vis tiek nesiekia 60 proc., kas yra Mastrichto kriterijus.
„Tai taip pat yra mūsų ekonomikos stabilumo ir patikimumo įrodymas“, – 15min sakė „valstiečių“ lyderis Ramūnas Karbauskis.
Pasak jo, valstybės ekonomikos augimą ir galimybes grąžinti skolą ateityje lems tiek investicijų pritraukimas, tiek namų ūkių vartojimas, tiek vartotojų pasitikėjimas.
Tuo pačiu partija priduria, kad svarbiausia yra tai, kaip pasiskolinti pinigai panaudojami.
„Jei skolinti pinigai naudojami kuriant aukštos pridėtinės vertės ekonomiką arba jai būtiną infrastruktūrą, skolos lygis savaime nėra problema“, – teigė R.Karbauskis.
„Priešingai. Skola, įgyvendinus ekonomikos gaivinimo DNR planą, skatinant vartojimą ir ekonomiką, spartinant jos atsigavimą po pandemijos, bus ne tik grąžinta, bet ir duos pridėtinę vertę – grąžą ateityje“, – pridūrė jis.
„Dėl šios priežasties, kaip ir Lietuva, siekdamos palaikyti savo ekonomikas pandemijos metu skolinosi dauguma ES valstybių“, – kalbėjo politikas.
„Laisvė ir teisingumas“
Šios partijos vedlys Remigijus Žemaitaitis sako, kad realiausia, jog 2025 metais valstybės skola bus 55 proc. BVP, taigi, dar labiau išaugs.
„Čia, didžiausią įtaką daro du veiksniai: viso prognozuojamo laikotarpio valstybės biudžetai – deficitiniai ir BVP augimas iki 2 proc. kasmet“, – 15min tvirtino kandidatas.
Vis dėlto jis teigė, kad būsimoji Vyriausybė turės realias galimybes daryti įtaką abiem veiksniams, efektyvinti viešųjų pinigų naudojimą.
Anot R.Žemaitaičio, tai reikėtų daryti visų pirma švietimo ir sveikatos srityse, taip pat siekti kuo mažesnio biudžeto deficito, sudaryti verslui palankias sąlygas kurti naujas, aukštą pridėtinę vertę kuriančias darbo vietas.
Jis taip pat sako, kad valdžia ekonomikos atsigavimo DNR plano lėšas turi naudoti taip, kad ateityje atliktos investicijos prisidėtų prie BVP augimo. Taip pat ji turi pasinaudoti situacija, kad dėl COVID-19 pandemijos dalis gamybos grįžta iš Azijos į Europą, ir sudaryti palankias sąlygas užsienio investuotojams lengvai perkelti gamybą į Lietuvą.
„Naudojant šias ir kitas priemones įmanoma pasiekti, kad BVP augimas sudarytų 4-6 proc. kasmet. Pasiekus tokių rezultatų galima tikėtis valstybės skolą ne tik stabilizuoti, bet ir pradėti galvoti apie jos mažinimą ir didesnio valstybės rezervo kaupimą“, – teigė R.Žemaitaitis.
Jis pabrėžia, kad „Laisvės ir teisingumo“ tikslas nėra visiškai grąžinti visas valstybės skolas, ypač kai šiuo metu skolinimasis yra pakankamai pigus.
„Sveika valstybės skola – apie 30 proc. nuo BVP ir bent 50 proc. nuo BVP“, – kalbėjo politikas.
Lietuvos lenkų rinkimų akcija–Krikščioniškų šeimų sąjunga
Šios partijos pirmininkas Valdemaras Tomaševskis sakė, kad 50 proc. nuo BVP siekianti skola neturi kelti panikos, nes toks įsiskolinimo lygis yra saugus.
Pasak jo, pražūtingos ekonomikai yra, pavyzdžiui, Graikijos, Italijos skolos, siekiančios daugiau nei 100 proc. ekonomikos dydžio.
Anot V.Tomaševskio, per paskolų portfelį Lietuva turi galimybę skatinti ekonomikos augimą ir koronaviruso pandemijos metu.
„Vokietija puikiai naudoja ekonomikos augimo skatinimo bei vartojimo skatinimo mechanizmą, nors jos skola yra žymiai didesnė negu Lietuvoje (apie 62 proc. nuo BVP)“, – 15min teigė politikas.
„2021-2023 metais finansine prasme būsime pakankamai saugūs dėl 6,3 mlrd. dydžio suteiktos mums ES paramos kovojant su Covid-19, iš kurių net 4 mlrd. tai yra negrąžintina Europos Sąjungos dotacija Lietuvai“, – pridūrė jis.
