Ekonominiai rodikliai recesijos nerodo. Darbo vietų prieaugis sausį buvo sveikas, o darbuotojai neužpildo laisvų darbo vietų.
Šią dichotomiją rodo tyrimų ir investicijų įmonės „Cornerstone Macro“ indeksai. Remiantis pirmuoju, kuriam svarbu yra tokie finansiniai rodikliai kaip akcijų rinkos ir įmonių vertybinių popierių pajamingumas, galima pasakyti – tikimybė, kad JAV ištiks recesija, yra 50 proc.
Remiantis kitu, kuris skaičiuoja makroekonominius rodiklius, tokius kaip skolų pradelsimai ir pajamos, įskaičiuojant infliaciją, tokia tikimybė siekia 28 proc.
Aišku, rinkos dažnai recesijas prognozuoja klaidingai. Bet tam tikromis aplinkybėmis jos gali ir pranešti apie artėjantį nuosmukį. Kritiniai ekonomikos taškai yra sunkiai prognozuojami, nes juos lemia psichologiniai pokyčiai, o ne tik tokie mechaniniai faktoriai kaip palūkanų normos ar atlyginimai. Rinkos daro įtaką tam, siųsdamos signalus verslui, ar jis turėtų investuoti, samdyti žmonių. Dėl to recesijos baimė reiškia daug.
Investuotojų psichologiją lemia ne tik nerimas dėl augimo ar naftos kainos. Taip pat svarbi yra monetarinė politika. Ar JAV centrinis bankas didins bazinių palūkanų normą? Ar Kinija ir vėl devalvuos juanį? Ar Didžioji Britanija pasitrauks iš Europos Sąjungos? Ar amerikiečiai išrinks populistinį prezidentą? Toks netikrumas dėl politikos sumažina investuotojų norą pirkti akcijų ir obligacijų.
Ekonomikoje matyti neigiamų ženklų. Gamyba yra recesijoje dėl smunkančio eksporto ir smarkiai kritusių energetikos sektoriaus įrangos užsakymų.
„Carlyle Group“ atstovas Jasonas Thomas pažymi, kad investicijos į verslo įrangą 2008 metais siekė vos 6 proc. BVP, tačiau 2009 metais lėmė 50 proc. BVP nuosmukio.
Verslui labai lengva laikinai sustabdyti arba nutraukti pirkimus. Kita vertus, gyventojai taip pat lengvai savo nuožiūra gali pirkti automobilius ir namus, ir šis rodiklis išlieka pakankamai tvirtas.
Ekonomika kol kas nepalūžo. Tačiau nerimas rinkose gali lemti mažesnį BVP augimą, nes vartotojai turės mažiau pinigų, o verslas nesiskolins.
JAV centrinis bankas kol kas nespaudžia panikos mygtuko.
JAV centrinio banko du kartus per metus leidžiamoje monetarinės pinigų politikos ataskaitoje rašoma, kad verslo kreditavimas neturėtų susitraukti. Trumpojo laikotarpio finansavimo rinkos veikia normaliai. O daugumai šeimų nuostoliai akcijų rinkose yra ne tiek svarbūs, tiek praėjusiais metais kilusios nekilnojamojo turto kainos.
Tačiau palūkanų normos kai kuriems vertybiniams popieriams, ypač energetikos kompanijų, smarkiai išaugo. Tai reiškia, kad jų veikla yra vertinama kaip labai rizikinga, ir bankai pradėjo griežtinti kreditavimo reikalavimus.
Finansinių sąlygų pasikeitimas gali lemti vartotojų ir verslo elgsenos pokyčius. Stanfordo universiteto ekonomistas Bobas Hallas mato sąsają tarp augančio nedarbo ir krentančių akcijų rinkų indeksų, mat abu rodikliai atspindi bandymą išvengti rizikos.
Krentančios rinkos, sunkėjanti psichologinė būklė ir ekonominis silpnumas gali maitinti vienas kitą. Jeigu tokia spiralė grasina įsukti ekonomiką į recesiją, centriniai bankai suveikia kaip tam tikri saugikliai. Tačiau šiais laikais jie turi mažiau galimybių tą padaryti.
JAV centrinis bankas kol kas nespaudžia panikos mygtuko. Gruodį buvo padidintos bazinių palūkanų normos. Ir dabar investuotojai daugiau nerimauja ne dėl to, kad jos gali būti nebedidinamos, o dėl to, ar, prireikus jas sumažinti, galima bus tą padaryti reikšmingai.
Prieš dvi savaites Japonijos bankas palūkanas sumažino iki neigiamų. Tą patį Europos Centrinis bankas padarė 2014 metais. Teoriškai tai turėtų įkvėpti investuotojus – net ir pasiekus nulį, bankai vis dar turi priemonių politikai vykdyti. Investuotojai atrodo sutrikę: ar neigiamos palūkanų normos padės? Ar jos tiesiog sumažins bankų pelnus?
Politinis nestabilumas bent jau šiemet vien augs. Neaišku, kaip pasielgs Didžioji Britanija. Nežinia, ar kitu JAV prezidentu netaps populistas.
„Investuotojai negali nekreipti dėmesio į ekstremalią rinkimų baigtį, kuri kelia grėsmę akcijų rinkoms“, – sakė „Cornerstone Macro“ politikos analitikas Andy Laperriere'as.
