Skaičiuojama, kad už 7 metų trukmės euroobligacijas būtų mokamos apie 4,5–5,3 proc. metų palūkanos, rašo „Verslo žinios“.
„Sunku pasakyti, koks būtų emisijos dydis. Tačiau skolintis mažiau nei 500 mln. eurų tarptautinėse rinkose neapsimoka, nes priešingu atveju obligacijos būtų nelikvidžios ir investuotojams neįdomios, – sakė „DnB Nord“ banko Kapitalo rinkų skyriaus vadovas Mindaugas Tutlys.
„Danske“ banko vyresnysis dileris Karolis Indrulėnas sakė, kad veikiausiai Lietuva leistų 7 ar 9 metų trukmės euroobligacijų emisiją, nes 2017 metais ir 2019 metais nėra tarptautinėse rinkose išplatintų emisijų, kurias Lietuvai reikėtų išpirkti.
Nuo pirmadienio iki trečiadienio vakaro Finansų ministerijos atstovai dalyvavo investicinių bankų „Barclays Capital“, „HSBC Holdings“ ir „Royal Bank of Scotland Group“ (jie pasirinkti padėti Lietuvai 2010 metais skolintis užsienio rinkose) organizuotame susitikime su užsienio investuotojais Miunchene, Frankfurte, Londone, Ciuriche ir Vienoje.
„Manau, kad Vyriausybė ir toliau galėtų skolintis eurais – mokėtų mažesnes palūkanas ir toliau signalizuotų rinkai, kad devalvacija šalyje nelaukiama (mat skolinantis užsienio valiuta ir devalvuojant nacionalinę valiutą reali skolos našta išauga)“, – teigė ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto bakalauro studijų dekanas Nerijus Mačiulis.
Jo manymu, šalies ūkio skatinimo atžvilgiu tinkamesnis valdžios žingsnis būtų skolintis ne vidaus, o užsienio rinkoje.
