Tikimasi, kad tai padės verslui išlikti ir po 2020 m., kai finansavimas baigsis, bei užsitikrinti konkurencingumą.
Teks labiau skaičiuoti
Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidento Roberto Dargio teigimu, pagrindinis naujojo laikotarpio išskirtinumas tas, kad paskola verčia atsakingai vertinti verslo planą, dėl to, kad ją reikės grąžinti.
Mums skiriamos Europos Sąjungos lėšos sudaro ketvirtį viso nacionalinio Lietuvos biudžeto. Kai šių pinigų nebebus, mažės ir perkamoji galia, teigė V.Levickis.
„Nebegalėsi pritempti verslo plano prie to, kad gautum subsidiją, pats supranti, kad tavo paslaugos ar produkto ekonominis efektyvumas turi būti sveikas ir gyvybingas, kad sugebėtum po to atsiskaityti su skolintojais. Ne pinigų dalijimas, o skolinimas verslams leis būti konkurencingiems. Tik klausimas, kaip jie sugebės tuo pasinaudoti“, – sakė Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas Robertas Dargis.
Jam pritarė ir Lietuvos verslo darbdavių konfederacijos generalinio direktoriaus pavaduotojas Vaidotas Levickis.
Anot jo, priėjimas prie įvairių finansavimo šaltinių yra viena svarbiausių mūsų verslo problemų ir verslas turi ruoštis laikotarpiui, kai investicijų srautas iš Briuselio sumažės.
„Mums skiriamos Europos Sąjungos lėšos sudaro ketvirtį viso nacionalinio Lietuvos biudžeto. Kai šių pinigų nebebus, mažės ir perkamoji galia. Regionuose susikūręs smulkusis ir vidutinis verslas sunkiai išsilaikys. Po 2023 metų gali ateiti liūdni laikai. Šie septyneri metai verslui yra esminiai. Turime pasiruošti, stiprinti konkurencingumą. Reikia nuolat galvoti, kaip sukurti verslui palankią aplinką, nes mūsų rinka maža“, – teigė V. Levickis.
Subsidijas keičia investicijos
Finansų ministerijos duomenimis, 2007–2013 m. laikotarpiu finansinėms priemonėms verslui iš ES fondų buvo skirta apie 280 mln. eurų, taip pritraukta daugiau kaip 330 mln. eurų privačių investicijų.
Finansinės priemonės, kaip paskolos, garantijos, investicijos į rizikos kapitalą, taip patpalūkanų kompensavimas, bus taikomi ir 2014–2020 m. laikotarpiu.
Planuojama, kad jos bus naudojamos ne tik verslo investicijoms, bet ir daugiabučių ir bendrabučių renovacijai, viešosios infrastruktūros projektams.
Bus taikomos ir rizikos kapitalo priemonės – 2014–2020 m. laikotarpiu rizikos kapitalo priemonėms yra numatyta skirti 85,2 mln. eurų ES struktūrinių fondų ir grįžusių finansinių priemonių lėšų. Pritraukę privačias lėšas rizikos kapitalo fondų valdytojai apie 125 mln. eurų investuos į mažųjų ir vidutinių įmonių akcinį ar iš dalies akcinį kapitalą, taip finansuodami verslo plėtrą.
2014–2020 metais siūloma paskatinti verslo finansavimą, pritraukiant privačias lėšas, t. y. formuoti finansinę priemonę ne tik iš ES fondų lėšų, bet ir pritraukiant kredito įstaigų, pensijų fondų, draudimo bendrovių, kolektyvinio investavimo subjektą, tarptautinių finansų įstaigų lėšas. Suformuotos priemonės lėšos būtų skolinamos verslui per atrinktus finansinių priemonių valdytojus.
