„Mes kviečiame investuoti kuo daugiau, bet tai bus sunku, todėl sakome: iki pusės. Ir tai, kad investicijų dalį keliame maksimaliai aukštai, mes rodome, kad esame suinteresuoti, kad jie dirbtų, kad pastatytų, kad projektas būtų įgyvendinatas ir elektrinė pradėtų stabiliai dirbti. Susiderėti tik reikia terminą, kada strateginis investuotojas galės atsiimti savo dalį ir išeiti. Ir tie terminai turi būti protingi. Jeigu bus per trumpi, bus per didelė našta projektui“, – trečiadienį Seimo Ekonomikos komitete sakė energetikos viceministras.
Dabar numatyta, kad Lietuva turėtų finansuoti 34 proc. projekto vertės, kuri, numatoma, sieks, iki 17-20 mlrd. litų. Jeigu Seimas Lietuvos dalies nepakeis, į ją valstybė turėtų investuoti apie 6-7 mlrd. litų. Likusias lėšas investuotų strateginis investuotojas ir regioniniai partneriai – latviai, estai ir lenkai.
Prognozuojant, kad elektros energija, pagaminta būsimoje atominėje elektrinėje, gali būti brangi, R.Švedas siūlo įžvelgti ir teigiamą aspektą – investuotojus į jėgainę tai vers pasitempti.
„Galima įžvelgti teigiamą pusę teiginių, kad dabar importuojama elektra yra pigesnė nei pasigaminama viduje. Kaimynai iš Rytų verčia mūsų būsimus investuotojus daryti tokį projektą, kuris būtų efektyvus. Atominės elektrinės statytojai turi orientuotis į tą riziką ir prognozuoti tą rinką, kuri bus 2020 metais“, – komiteto posėdyje kalbėjo R.Švedas.
Viceministras sakė, kad esama ir rizikos, įgyvendinant naujos atominės elektrinės projektą: „Tai pats didžiausias projektas Baltijos šalių ir Šiaurės Lenkijos regione, ir mūsų, kaip šalies ar net kaip regiono gebėjimai įgyvendinti tokius masto projektus labai riboti. Mums, kaip valstybei, sukoncentruoti tiek gebėjimus, tiek protą, tiek suvaldyti tokio masto logistiką, tiek susitelkti instituciškai – reikalinga ir žemės, ir aplinkosaugos ir susisiekimo, o ypač branduolinės saugos klausimus spręsti, toks projektas – jau ties mūsų sugebėjimų riba. Dar prisideda ir geopolitiniai aspektai – analogiškų elektrinių Kaliningrade ir Baltarusijoje statybos“, – teigė R.Švedas.
Pasak jo, Lietuvoje pradėjus statyti elektrinę bus tęsiami ir kiti dideli energetikos projektai – suskystintų dujų terminalo bei elektros jungties su Lenkija statybos, kurioms reikės maždaug po 1 mlrd. litų.
Vyriausybė planuoja jau liepos mėnesį pasirinkti investuotoją į Visagino elektrinę, o koncesijos sutartį su juo pasirašyti iki šių metų pabaigos – parengiamieji naujos elektrinės darbai turėtų prasidėti 2012 metais, o realios statybos – 2014 metais. Siekiama, kad nauja elektrinė šiaurės rytų Lietuvoje, kur stovi 2009 metų pabaigoje galutinai uždaryta Ignalinos jėgainė, pradėtų veikti 2020 metais.
Pasiūlymus dalyvauti statant atominę elektrinę Lietuvai gegužės pabaigoje pateikė Japonijos ir JAV konsorciumas „Hitachi GE Nuclear Energy“ ir JAV-Japonijos kompanija „Westinghouse Electric Company“.
