Pirmadienį vakare rinkoje už vieną dolerį mokama po 56,1125 rublio, arba 4,7 procento mažiau nei ankstesnės prekybos sesijos metu. Tiesa, vienu metu už vieną dolerį rinkoje buvo mokama tik po 54,124 rublio. Tuo tarpu už vieną eurą mokama po 68,6534 rublio, arba 4,59 procento mažiau nei penktadienio prekybos sesijos metu, nors per pietus buvo mokama ir dar mažiau, t.y. po 66,3413 rublio.
Per paskutines penkias prekybos sesijas doleris Rusijos nacionalinės valiutos atžvilgiu atpigo net vienuolika procentų, o euras - beveik dvylika procentų. Tiesa, nuo šių metų pradžios minėtos valiutos rublio atžvilgiu vis dar išlieka solidžiai sustiprėjusios, t.y. atitinkamai 70,5 ir 52 procentais.
Rublio stiprėjimą lemia ne tik tai, kad, ko gero, rinkoje intervencijas laikas nuo laiko atlieka Rusijos Centrinis bankas, bei labai tikėtina, jog šalies finansų ministerija ir toliau pardavinėja turimus užsienio valiutų rezervus. Prie Rusijos nacionalinės valiutos stiprėjimo tuo pačiu prisidėjo ir kiek atšokusios bei galima sakyti stabilizavusios naftos kainos bei tai, kad šalies eksportuotojai savo už parduodamas žaliavas ir produkciją gaunamas užsienio valiutas rinkoje keičia į rublius.
Kaip skelbia naujienų agentūra „Reuters”, Rusijos dujų milžinė „Gazprom” įsipareigojo savo gaunamas pajamas užsienio valiutomis vietinėje rinkoje parduoti mainais į rublius.
„Tai mums nėra jokia problema. Suprantame, kad tai padės stabilizuoti rublį”, – sakė „Gazprom” prezidentas A.Medvedevas.
Be jokios abejonės, rubliui pasitarnavo ir Kinijos valdžios atstovų išsakytas savotiškas palaikymas Rusijos atžvilgiu.
