Atėjus rudeniui, Lietuvos darbo rinka intensyvėja – tai lemia sezoninių darbuotojų pasitraukimas, atostogų pabaiga ir kandidatų, ieškančių naujų karjeros galimybių, sugrįžimas bei įmonių ruošimasis žiemos sezonui. Užimtumo tarnybos duomenimis, per š. m. rugsėjį darbdaviai paskelbė 16,1 tūkst. laisvų darbo vietų – 7,9 proc. daugiau nei rugpjūtį, taip pat rugsėjį į Užimtumo tarnybą kreipėsi 25,2 tūkst. bedarbių – 17,2 proc. daugiau nei per rugpjūtį.
Taigi, ieškančiųjų darbo ir darbuotojų – daugėja, o darbo pokalbis išlieka esminiu etapu, padedančiu kandidatams sėkmingai įsidarbinti, o darbdaviams – pritraukti tinkamų specialistų. Dėl šios priežasties labai svarbu suprasti kas išties reikšminga šiuolaikiniuose darbo pokalbiuose, kokių klaidų nereikia daryti ir kaip abiems pusėms jiems tinkamai pasiruošti.
Šiuolaikiniuose darbo pokalbiuose daugėja testų
Pastaraisiais metais darbo pokalbių praktika Lietuvoje ir tarptautiniu mastu reikšmingai pasikeitė. Pandemijos metu išpopuliarėję nuotoliniai pokalbiai tapo neatsiejama atrankos proceso dalimi, suteikdami galimybę darbdaviams ir kandidatams efektyviau taupyti laiką bei išteklius. Be to, pasak didžiausios personalo atrankų ir įdarbinimo įmonės Baltijos šalyse „Biuro“ vadovo Jurgio Kovo, vis dažniau taikoma kandidatų vertinimo metodika, paremta įgūdžiais.
„Šis metodas leidžia objektyviau įvertinti kandidato gebėjimus, akcentuojant ne tik ankstesnę patirtį ar įgytą išsilavinimą. Tai ypač svarbu šiuolaikinėje rinkoje, kur įgūdžių atotrūkis tarp kandidatų ir darbo rinkos poreikių nuolat auga. Testai suteikia galimybę patikrinti, ar kandidatas, neturintis „tobulos“ patirties, išsilavinimo, turi reikiamus įgūdžius ir potencialą. Jei taip – jį galima apmokyti techninių darbo subtilybių ir užtikrinti ilgalaikį sėkmingą bendradarbiavimą“, – sako ekspertas.
Vis daugiau įmonių taiko ir įvairius psichologinius, techninius testus, kurie padeda tiksliau įvertinti specifinius kandidato gebėjimus, pavyzdžiui, problemų sprendimo, kūrybiškumo ar emocinio intelekto lygį. Tai reiškia, kad testų dėka darbdaviai gali drąsiau rinktis talentus, kurie galbūt nėra idealūs pagal tradicinius kriterijus, tačiau demonstruoja reikalingus pagrindinius įgūdžius, leidžiančius jiems augti ir prisitaikyti prie įmonės poreikių. Tai ypač svarbu sparčiai besikeičiančiame technologijų pasaulyje, kur gebėjimas mokytis ir pritaikyti naujas žinias tampa kritiniu konkurenciniu pranašumu.
Taip pat, pasak J.Kovo, didėja dėmesys organizacijos kultūrai ir vertybiniam suderinamumui su potencialiais darbuotojais, siekiant suderinti ne tik techninius, bet ir asmeninius kandidato bruožus su įmonės filosofija ir tikslais.
Darbdaviams koją pakišti gali neetiški klausimai ir nesuderinti atrankos etapai
Darbdavio klaidos darbo pokalbio metu gali turėti ilgalaikį neigiamą poveikį įmonės įvaizdžiui ir atbaidyti potencialius darbuotojus. Anot J.Kovo, viena dažniausių tokio tipo klaidų – netinkamų, neetiškų ar net diskriminuojančių klausimų uždavimas, pavyzdžiui, apie šeiminę padėtį, vaikų planavimą ar asmeninį gyvenimą.
„Šie klausimai ne tik neduoda vertingos informacijos apie kandidato kompetencijas, bet ir gali smarkiai pakenkti įmonės reputacijai. Taip pat teigiamą įspūdį palikęs darbo pokalbis tiesiogiai veikia kandidato sprendimą dėl darbo. Pokalbis yra tarsi įmonės vizitinė kortelė – svarbu, kad kandidatas jaustųsi komfortiškai“, – teigia J.Kovas.
Pasak pasaulinės talentų vertinimo kompanijos „SHL“ (angl. „Saville and Holdsworth Limited“) atliktų tyrimų, net 42 proc. kandidatų atsisako darbo pasiūlymo vien dėl neigiamos darbo pokalbio patirties. Be to, prastas įspūdis dažnai plinta tarp kitų žmonių, o tai gali apsunkinti naujų talentų pritraukimą.
„Neorganizuotas pokalbio vedimas, struktūros trūkumas ar netinkamas pasiruošimas gali greitai atbaidyti net ir labiausiai motyvuotus kandidatus“, – priduria J.Kovas. Jis pabrėžia, kad kiekvienas interviu vedantysis turėtų kruopščiai susipažinti su kandidato gyvenimo aprašymu ir motyvaciniu laišku, pasiruošti klausimus, tiesiogiai susijusius su pozicija, ir išlaikyti aiškią pokalbio struktūrą.
Taip pat svarbu išlaikyti profesionalų bendravimo toną ir laikytis etikos principų. „Darbo pokalbis turėtų vykti pagal planą, prasidėti laiku, o darbdavys turėtų rodyti pagarbą kandidatui, aktyviai jo klausytis, nepertraukinėti ir atsakyti į jam rūpimus klausimus apie įmonę bei poziciją. Dažnai darbdaviai pamiršta komunikacijos svarbą po interviu – nepateikia grįžtamojo ryšio, nepaaiškina tolimesnių atrankos etapų arba nenurodo laukimo trukmės, o tai gali palikti kandidatą nežinioje ir sukelti nepasitenkinimą“, – teigia J.Kovas.
Vis dėlto, pasak eksperto, kartais pasitaiko situacijų kai įmonė neturi pakankamai išteklių, kad galėtų skirti reikiamą dėmesį darbo pokalbiams, tačiau ši problema efektyviai išsprendžiama pasinaudojant išorinių partnerių pagalba. „Partneriai gali ne tik padėti pritraukti tinkamus kandidatus, bet ir atlikti pirminius pokalbius, sutaupydami įmonės laiką ir užtikrindami profesionalų procesą“, – apibendrina J.Kovas.
Dažniausios kandidatų klaidos
„Viena didžiausių kandidatų klaidų – nepakankamas domėjimasis įmone ir pozicija, į kurią pretenduojama, – pastebi ekspertas. – Kandidatai, kurie nežino apie įmonės veiklą arba nesugeba įvardyti, kodėl norėtų joje dirbti, atrodo mažai motyvuoti. Tai gali nulemti darbdavio sprendimą pasirinkti kitą asmenį. Motyvacija – vienas iš esminių veiksnių, padedančių darbdaviui apsispręsti, todėl kandidato domėjimasis ir entuziazmas yra būtini, norint sudominti darbdavį.“
Kita dažna kandidatų klaida – nesugebėjimas aiškiai ir struktūruotai pristatyti savo įgūdžius. „Tie, kurie į klausimus atsako lakoniškai, neapibrėžtai arba vengia dalintis savo patirtimi, kelia abejonių atrankos specialistams“, – teigia J.Kovas. Jis rekomenduoja kandidatams iš anksto pasitreniruoti atsakinėti į pagrindinius klausimus, kad pokalbio metu galėtų užtikrintai pristatyti savo stipriąsias savybes ir patirtį. Toks pasiruošimas ne tik mažina stresą, bet ir palieka geresnį įspūdį darbdaviui.
Ekspertas taip pat atkreipia dėmesį, kad kandidato nesugebėjimas aiškiai išdėstyti savo atsakomybių ankstesnėse pareigose arba buvimas nenuoširdžiu, yra ženklai, kurių darbdaviai neturėtų ignoruoti. „Abejonių dėl kandidato patikimumo kelti gali ir neatitikimai tarp gyvenimo aprašymo ir pokalbio metu pateiktos informacijos,“ – priduria jis.
Dar viena dažna klaida – bendravimo etiketo nepaisymas. „Vėlavimas į pokalbį, naudojimasis telefonu, neformalus kalbėjimas ar keiksmažodžiai rodo neprofesionalumą“, – teigia J.Kovas. Nors jaudulys yra natūralus, svarbu laikytis mandagumo taisyklių ir palikti gerą įspūdį. Taip pat, jei kandidatas negali atvykti ar vėluoja, būtina apie tai informuoti darbdavį – tai rodo atsakomybę ir gali padėti išvengti nepatogių situacijų ateityje.
