Rugpjūtį švietimo įstaigos intensyviau ieškojo pedagogų – ikimokyklinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo mokytojų poreikis šiemet didesnis 11 proc. nei pernai analogišku laikotarpiu, – įregistruota 450 laisvų darbo vietų.
Šalies mokykloms reikėjo muzikos, anglų ir lietuvių kalbų, istorijos, dailės, chemijos, geografijos, matematikos ir kt. mokytojų.
Šalies mokykloms reikėjo muzikos, anglų ir lietuvių kalbų, istorijos, dailės, chemijos, geografijos, matematikos ir kt. mokytojų.
Rugpjūtį darbdaviai daug darbo pasiūlymų pateikė specialistams – reklamos ir rinkodaros specialistams, administravimo ir vykdomiesiems sekretoriams, sandėliavimo tarnybos tarnautojams, apskaitos ir buhalterijos tarnautojams, buhalteriams, pardavimo atstovams, verslo paslaugų agentams ir slaugos specialistams.
Laisvų darbo vietų skaičiaus augimas fiksuotas barmenams, siuvėjams, kailininkams ir kepurininkams, virėjams ir statybininkams.
Nuolat darbo pasiūlymų yra parduotuvių pardavėjams, sunkiasvorių sunkvežimių ir krovinių transporto priemonių vairuotojams, virėjams, lengvųjų automobilių, taksi ir furgonų vairuotojams, dažytojams ir suvirintojams.
Šalies teritorinėse darbo biržose naujų bedarbių skaičius per mėnesį sumažėjo 19,1 proc. – jų teritorinėse darbo biržose įregistruota 19,8 tūkst. Rugpjūtį tris kartus mažiau nei liepą – 1,4 tūkst. kreipėsi absolventų.
Darbo birža paskutinį vasaros mėnesį užimtumą pasiūlė beveik 28,4 tūkst. bedarbių: įdarbino 16 tūkst., savarankišką veiklą, įsigiję verslo liudijimus iki 6 mėnesių, pradėjo 6,5 tūkst.
Aktyvios darbo rinkos politikos priemonių dalyviais tapo 5,9 tūkst. bedarbių, daugiausiai – 2,4 tūkst. dirbo viešuosius darbus. Naujų profesinių kompetencijų nusiųsti įgyti 1,7 tūkst. bedarbių.
Lietuvos darbo biržos duomenimis, rugsėjo 1 d. buvo registruota 153,3 tūkst. bedarbių – 8,5 proc. visų šalies darbingo amžiaus gyventojų. Jaunų bedarbių iki 29 metų buvo 28,3 tūkst. – 3,4 proc. mažiau nei liepą.
Didžiausias registruotas nedarbas fiksuotas Ignalinos – 15,5 proc., Lazdijų – 15,0 proc. ir Jurbarko – 14,6 proc. rajonų savivaldybėse, mažiausias – Trakų 4,2 proc., Kretingos - 4,4 rajonų ir Neringos–4,4 proc. savivaldybėse.
Tarp didmiesčių didžiausias registruotas nedarbas Panevėžyje – 8,6 proc., mažiausias – Šiauliuose – 5,6 proc.
