Diskusijai Davose, kaip išlaikyti Rusiją konkurencingą ketvirtadienį susėdo Borisas Titovas, oficialiai einantis Rusijos prezidento įgaliotinio verslininkų teisių klausimais pareigas, Tatarstano prezidentas Rustamas Minnichanovas, Rusijos ekonomikos plėtros ministras Maksimas Oreškinas ir Kirillas Dmitrijevas, Rusijos valstybinio investicinio fondo vadovas.
Visi lyg susitarę kalbėjo apie Rusijos pažangą, tikino, kad sankcijos neturi tokio didelio poveikio, apie kokį skelbiama, pasakojo apie neva vis gerėjančius santykius su kitomis valstybėmis, tarkime, Kinija ar Saudo Arabija, o taip pat augantį bendrų projektų skaičių ir su Europa bei Jungtinėmis Valstijomis.
Rekomenduoju visą diskusiją anglų kalba peržiūrėti čia:
B.Titovas, paklaustas, kaip Rusiją veikia globali aplinka, pavyzdžiui, Kinijos ir JAV prekybos karas, „Brexit“, tikino, kad daug didesnę įtaką šalies ekonomikai turi jos viduje vykstantys, o ne išoriniai procesai.
„Problemos, su kuriomis susiduriame mes, yra daugiausia susijusios su ekonomine politika šalies viduje. Sankcijos beveik neturi įtakos. Prekybos karas tarp JAV ir Kinijos galbūt net truputį veikia mūsų naudai, nes matome, kad Kinija gali būti atviresnė mums“, – tvirtino jis.
Kad sankcijos neturi didelio poveikio, jam pritarė ir kiti diskusijos dalyviai. Pavyzdžiui, ministras M.Oreškinas aiškino, kad sankcijos padarė įtaką daugiausiai finansų rinkoms 2014–2015 metais. Tačiau pastaruoju metu šalies ekonomika vėl auga neva dėl valdžios pastangų ir įvairių vykdytų ekonomikos politikos priemonių.
Jis supriešino Rusiją su Vakarais tvirtindamas, kad būtent rusai problemoms ieško ir randa kur kas tvaresnių sprendimų nei, tarkime, Jungtinės Valstijos.
„Problema yra pabaiga ilgalaikės ekonomikos politikos tokiose valstybėse kaip JAV, taip pat Europoje. Pajamų nelygybė, sveikatos apsaugos auganti kaina ir pan. nulemia politikos pažeidžiamumą. Šiomis dienomis matome, kad JAV ir ES politikai ieško trumpalaikių sprendimų ilgalaikėms problemoms. Pavyzdžiui, siaučiant prekybos karams, JAV žmonių pyktį politikai bando tramdyti parodydami priešus – Kiniją, Rusiją, bandydami paaiškinti, kodėl sveikatos apsauga brangsta, kodėl nedidėja pajamos. Tačiau priešas iš tiesų yra šalies viduje. O Rusijoje bandome kurti ilgalaikę tvaraus augimo politiką“, – tikino M.Oreškinas.
Pasak K.Dmitrijevo, Rusija jau prisitaikė prie sankcijų ir toliau sėkmingai auga. „Rusija prisitaikė prie sankcijų, bet žmonių sąmonėje jos turi tam tikrą apribojantį efektą – dalis galvoja, kad galbūt nereikėtų daug turėti reikalų su Vakarais“, – pabrėžė jis.
Rusijos nacionalinis interesas yra ne kitų šalių užvaldymas, bet patikimos ir tvarios ekonomikos kūrimas. Manau, kad Rusijos nacionalinio intereso daug žmonių nesupranta, – aiškino K.Dmitrijevas
Valstybinio fondo valdytojo nuomone, šiuo metu žmonės pasaulyje gyvena mąstydami apie ir regėdami vien tik karus – tarp Kinijos ir JAV, demokratų ir respublikonų, „geltonųjų liemenių“ ir Prancūzijos valdžios.
„Mes kasmet susitinkame Davose ir tikimės, kad kitais metais bus geriau. Tačiau taip nenutinka. Žmonės gyvena „karo būsenoje“, įskaitant ir žiniasklaidą. Rusija nori būti teigiamas žaidėjas, nors taip galbūt ir neatrodo. Rusijos nacionalinis interesas yra ne kitų šalių užvaldymas, bet patikimos ir tvarios ekonomikos kūrimas. Manau, kad Rusijos nacionalinio intereso daug žmonių nesupranta“, – aiškino K.Dmitrijevas.
Jo valdomas valstybinis fondas per pastaruosius septynerius metus į ekonomiką esą įliejo 25 mlrd. dolerių, ir „tai duoda teigiamą efektą“.
Tatarstano prezidentas R.Minnichanovas tvirtino, kad nepaisant įtemptų pastarojo laikotarpio santykių tarp Rusijos ir Vakarų, „nė viena kompanija nepaliko regiono, priešingai – netgi atvyko naujų“.
„Nematome ir nejaučiame jokių sunkumų, bet juos jaučia politikai. Vis dar sugebame išlaikyti gerus santykius su, pavyzdžiui, JAV kompanijomis, Azijos kompanijomis. Laikas gydo žaizdas, tai praeis, turime išlaikyti gerus santykius“, – pasakojo Tatarstano prezidentas.
Jis džiaugėsi, kad Tatarstane itin sėkmingai veikia KAMAZ ir „Daimler“ jungtinė įmonė, kuri neseniai investavo į naują gamybos liniją.
„Šios kompanijos veikia sėkmingai. Sudėtingesnis klausimas yra naujų ES ir JAV kompanijų įvedimas“, – pripažino R.Minnichanovas.
Be to, priminė jis, Tatarstane yra pagaminama daug gumos, apie 80 proc. šios produkcijos yra eksportuojama.
„Pasaulio kompanijos naudoja mūsų produktus. Negaliu pasakyti, kad jaučiamės labai patogiai, tačiau mes vis dar turime priėjimą prie daugumos bankų. Mūsų kompanijos jaučia spaudimą, bet ieško partnerių“, – pabrėžė jis.
Daugiau nei kiti kalbėjęs M.Oreškinas tvirtino, kad šalių, su kuriomis Rusijos santykiai tik gerėja, yra žymiai daugiau nei tų, tarp kurių įtampa auga.
„Pavyzdžiui, Japonija. Gerėja santykiai su Kinija, Pietryčių Azija, kur auga bendrų projektų skaičius. Saudo Arabija, Jungtiniai Arabų Emyratai“, – tvirtino jis.
Negana to, pamažu auga prekyba ir bendrų projektų su Europa apimtys.
„Jeigu nežiūrėsi į antraštes Europoje ir įvertinsi tik skaičius, pamatysi, kad mes padidinome užsienio prekybą su Europa, vykdome bendrus investicijų projektus, pavyzdžiui, „Nord Stream“ ir t.t. Pernai geresni užsienio prekybos rezultatai su JAV nei metais anksčiau. Turime „Kaspersky,“ „Yandex“, abi kompanijos sparčiai auga užsienyje. Statome atomines elektrines pasaulyje. Yra daug sričių, kur Rusija progresuoja“, – dėstė jis.
