Rusai faktiškai jau sumokėjo už Krymo prisijungimą iš savo pensijų. Rusijos finansų ministras Antonas Siljanovas pranešė, kad valdžia neturi galimybių sugrąžinti privačiuose pensijų fonduose įšaldytų gyventojų santaupų.
„Šaltinių tam nėra. Niekas nesiruošė grąžinti šitų pinigų, nes šitie pinigai nukeliavo į Krymą“, – sakė finansų ministras.
„Šaltinių tam nėra. Niekas nesiruošė grąžinti šitų pinigų, nes šitie pinigai nukeliavo į Krymą“, – sakė finansų ministras.
Rusijos ūkio plėtros ministras Aleksejus Uliukajevas mano, kad 243 mrd. rublių užšaldytų pensijų turi būti grąžinti nevalstybiniams pensijų fondams.
Per ketverius metus Rusijos vyriausybė yra numačiusi Krymui skirti iki trilijono rublių. Vien vieno infrastruktūros projekto – tilto į Krymą statybos – kaina sieks 283-349 mlrd. rublių.
Užšaldytų pensijų valdžia grąžinti ir nežadėjo, bet žadėjo atsižvelgti į šiuos gyventojų nuostolius, tai yra, konfiskuotus pinigus pakeisti į sąlyginius taškus. Užšaldytos pensijos į taškus buvo konvertuotos taip, kad žmogui yra sunku susigaudyti, kokios pensijos jis gali tikėtis. Be to, pensijos priklauso nuo pervedimų iš valstybės biudžeto.
Tiesioginį solidarumo mokestį Krymo palaikymui Rusijoje šiuo metu įvesti būtų sudėtinga. Tokį mokestį 1991 metais įvedė Vokietija, taip paremdama savo rytines žemes po VFR ir VDR susijungimo.
Privačių pensijų įšaldymas tęsis bent iki 2015 metų.
Aleksejus Graždankinas, „Levada Centras“ direktoriaus pavaduotojas, sakė, kad tik menka mažuma rusų mano, kad Krymo prijungimas prie Rusijos buvo neteisėtas.
„Rusai ne itin pasitiki pensiniu kaupimu: jie priprato, kad valstybė retai vykdo savo įsipareigojimus piliečiams. Pačios pensijos nesiekia ir 40 proc. vidutinio darbo užmokesčio šalyje“, – sakė sociologas.
Todėl pensijų įšaldymas Rusijoje pasitiktas nedramatizuojant šio fakto. „Žinoma, dalis nepatenkintų rusų gali sukurti pagrindą socialiniam protestui. Tačiau organizuoti tokį protestą šiuolaikinėje Rusijoje nėra kam“, – sakė sociologas.
