Viena iš priežasčių, anot straipsnio autoriaus, yra ta, kad nors Rusijos ekonomika ir išgyvena ne pačius geriausius laikus, tačiau ji negriūva, o daugybė rusų vis dar prisimena laikus, kuomet situacija buvo gerokai blogesnė. Tačiau yra ir kitas tokio rusų elgesio paaiškinimas – V.Putinas juos įtikino, kad visa esmė yra ne ekonomikoje.
Dėl itin stiprios valstybės įtakos kontroliuojant informaciją, V.Putinas perrašė socialinį kontraktą su Rusijos žmonėmis.
Dėl itin stiprios valstybės įtakos kontroliuojant informaciją, V.Putinas perrašė socialinį kontraktą su Rusijos žmonėmis. Anksčiau kontraktas buvo paremtas ekonominio klestėjimo pažadu, o dabar siejamas su geopolitine situacija.
Kitaip tariant, jeigu ekonominiai sunkumai yra ta kaina, kurią rusai turi sumokėti, kad jų šalis galėtų priešintis Vakarams, tai jie su ja sutinka, rašo S.Gurijevas.
Tačiau visiškai kitokia situacija buvo XX a. dešimtajame dešimtmetyje ir pirmajame XXI a. dešimtmetyje. Tuomet pritarimo Rusijos vyriausybei reitingai buvo glaudžiai susieti su ekonominiais rodikliais.
Vis dėlto Rusijos įsiveržimas į Krymą 2014 m. viską pakeitė. Per du mėnesius V.Putino populiarumas viršijo 80 proc. ir nuo to laiko daugiau mažiau išsilaikė tame pačiame lygyje nepaisant recesijos.
Panašu, kad rusai sutinka su oficialiai pateikiama įvykių versija, arba jiems tai visai nerūpi. Tačiau S.Gurijevas tikina, kad tai neturėtų stebinti. Neseniai publikuotame straipsnyje su dešimt metų rinkta informacija iš 128 šalių buvo aiškinama, kokie veiksniai kokiu lygiu daro įtaką paramos vyriausybei reitingams.
Analitikai priėjo prie išvados, kad jeigu tokioje šalyje kaip Rusija būtų visiškai atsisakyta interneto kontrolės, vyriausybės reitingas kristų iki 35 proc.
Tačiau ar dabar, kuomet Rusijos ekonomikos nuosmukio etapas baigiasi, o naftos kainos po truputį kyla, socialinis kontraktas su šalies žmonėmis vėl bus paremtas ūkio augimo vizija? Tai mažai tikėtina, abejoja „The New York Times“ straipsnio autorius.
Dabartinė situacija Rusijos valdžiai naudinga ir vis dar bus palanki ateityje. Rusija vėl tapo svarbia tarptautinės politikos arenos žaidėja, o ekonominį spaudimą, kuris dabar silpsta, sėkmingai išgyveno. Maža to, vyriausybė nerodė esanti pasiruošusi reformų vykdymui, kurios būtinos ekonomikos modernizacijai bei įvairinimui.
