JAV doleris tampa nebenaudingu instrumentu tarptautinėje prekyboje. Rusijos ministro pirmininko pirmasis pavaduotojas, finansų ministras Antonas Siluanovas pareiškė, kad yra svarstoma apie perėjimą prie nacionalinės valiutos vietoje dolerio naftos prekyboje.
„Mes žymiai sumažinom sumažinom savo rezervų investicijas į amerikietiškus aktyvus. Doleris, kuris yra tarptautinė valiuta, atsiskaitymams pradeda kelti riziką“, – paaiškino jis.
Beveik tuo pačiu metu Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas pareiškė, kad ruošiasi pereiti prie atsiskaitymų nacionaline valiuta su didžiausiais savo partneriais – Kinija, Rusija, Iranu ir Ukraina. Jeigu Europos Sąjungos valstybės taip pat panorės, Ankara pasiruošusi ir su Europa pradėti atsiskaitymus nacionaline valiuta.
Abu pareiškimai nuskambėjo Rusijos rubliui ir Turkijos lirai smunkant į žemumas. Nuo rugpjūčio pradžios rublis neteko apie 10 proc. savo vertės dolerio atžvilgiu, o Turkijos lira nuo metų pradžios atpigo 45 proc. Per vieną dieną – rugjūčio 10 – Turkijos lira neteko 18 proc. savo vertės.
Panašios yra ir šių abiejų valiutų pigimo priežastys – pašliję santykiai su JAV. Pastaroji dėl Skripalių Rusijai įvedė naujas sankcijas. Turkija, kuri, priešingai nei Rusija, yra JAV partnerė tarptautinėje NATO organizacijoje, atsisakė iš kalėjimo paleisti amerikiečių pastorių Andrew Brunsoną. Dėl to JAV dukart padidino Turkijai nustatytus plieno ir aliuminio importo muitus.
Jeigu Rusija norės Turkijai tiekti naftą už rublius, abi valstybės galės pakankamai paprastai pereiti prie nacionalinių valiutų. Tačiau didžiausia Rusijos užsienio prekybos partnerė Kinija iki šiol atsisako masinio perėjimo prie atsiskaitymo rubliais. Tiesa, jeigu Rusija sutiktų prekiauti juaniais, įmanoma, kad Kinija sutiks.
Viskas priklauso nuo valstybių noro pereiti prie atsiskaitymų nacionaline valiuta ir tų valiutų stiprumo. Kinija dar 2014 metais griežtai atsisakė sudaryti sutartį su „Gazprom“, kurioje numatytas atsiskaitymas rubliais iki 2035 metų, pirmenybę teikdama doleriams.
Perėjimas prie rublių apsunkintų prekybą gamtinėmis dujomis. Svarbiausias prekybos partneris – Europos Sąjunga – galbūt ir sutiktų pereiti prie atsiskaitymų rubliais vietoje dolerių. Taip būtų pigiau. Tačiau „Gazprom“ vargu, ar tai patiktų. 10-15 metų senumo ilgalaikiai kontraktai turėtų būti perskaičiuojami, ir svarbus klausimas, kokiu kursu doleriai būtų konvertuoti į rublius.
Rusijos rublio nenuspėjamumas lemia, kad ilgalaikiai Rusijos kontraktai su kitomis valstybėmis rubliai yra tiesiog neįmanomi.
Įvertinus riziką, doleris išlieka pačia naudingiausia valiuta tarptautinei prekybai, ir jis nėra vien JAV karinės ir politinės galios išraiška.
Kita vertus, Rusijos noras atsitraukti nuo JAV dolerio yra suprantamas. Šešių senatorių pristatymas įstatymas numato teisę areštuoti didžiausių Rusijos bankų sąskaitas Amerikoje, argumentuojant, kad šalis remia tarptautinį terorizmą.
Nuo ten jau netoli iki Rusijos aukso atsargų, laikomų JAV, įšaldymo. Neatsitiktinai Rusijos centrinis bankas pastaruoju metu išpardavinėja amerikietiškus aktyvus. Rusija nori maksimaliai sumažinti priklausomybę nuo dolerio, nepakenkdama savo piliečiams.
