Šiemet per sausį–gegužę Lietuvos eksportas pasiekė 10,3 milijardo eurų, tai 16,5 proc. daugiau nei prieš metus. Tačiau importas augo dar sparčiau ir pasiekė 11,5 milijardo eurų.
Į Rusiją iš Lietuvos iškeliavo daugiausiai produkcijos, už 1,4 mlrd. eurų, tačiau tik 7,8 proc. iškeliavusių prekių buvo lietuviškos kilmės – tai mažiausia dalis iš visų valstybių. Mat vidutiniškai Lietuva eksportuoja apie 60 proc. vietinės kilmės prekių.
„Iš tiesų tai įdomus paradoksas. Iš tiesų lietuviškų prekių dalis yra labai maža, mažiau nei 10 proc. Visa kita – reeksportas iš Vakarų šalių. Automobiliai sudaro labai didelę dalį, įvairi buitinė technika, didžioji dalis buities prekių, ilgalaikio vartojimo prekių“, – sako „Nordea“ vyriausias ekonomistas Žygimantas Mauricas.
Pasak jo, iš tokios prekybos Lietuvai naudos mažai – iš to užsidirba nebent transporto įmonės, logistika, kadangi prekės dalyvauja šalies logistikos grandinėje.
„Tačiau kalbant apie mūsų pramonę, tos pridėtinės vertės jai Rusijoje nėra“, – pažymi Ž.Mauricas.
Lietuvių prekės užkariauja Vakarus
Tačiau Ž.Mauricas itin teigiamai vertina tai, kad Lietuviškos kilmės prekės įsitvirtina Vakarų Europos rinkose.
Lietuviškos kilmės prekių daugiausia eksportuota į Vokietiją (9,6 proc.), Lenkiją (9 proc.), Jungtines Valstijas (8,2 proc.), Švediją (7,7 proc.), Latviją (7,2 proc.).
„Lietuva nors ir susiduria su tam tikrais iššūkiais, vis daugiau eksportuoja į Vakarų Europą, Skandinaviją. Jei mes sugebame užkariauti Europos rinkas, didelė tikimybė, kad dalį tų produktų sugebėsime realizuoti ir kitose rinkose. Tai yra džiugu, kad didesnės pridėtinės vertės produkcija keliauja į ES. Tai yra tvariau, jei lygintume su Rusija, kuri anksčiau teikdavo greitą pelną, tačiau kokybės standartai buvo žemi ir tų prekių niekur daugiau neišveši“, – sako Ž.Mauricas.
Jis tikina, kad eksportas šiuo metu sudaro itin reikšmingą dalį šalies ekonomikos.
„Nėra taip, kaip 2005 m., kai vien tik vidaus vartojimas buvo ekonomikos variklis. Dabar mes turime ir vidaus vartojimą, bet ir eksportas atrodo neblogai“, – sako Ž.Mauricas.
Tačiau augantis užsienio prekybos deficitas, per penkis mėnesius pasiekęs 1,17 milijardo eurų, jau yra nerimo signalas.
„Reikia dar turėti omenyje, kad naftos kaina kritusi labai žemai. Jei ji būtų aukštesnė, balansas būtų dar labiau neigiamas. Tai rodo, kad mūsų eksporto potencialas dar nėra visiškai išnaudojamas. Vidaus vartojime turime mini burbuliuką ir tam tikri sektoriai perša tam tikrą nerimą ir tikrai abejotina, ar augimas yra tvarus. Kalbu apie NT rinką ir susijusias prekes – būsto įrengimui. Tačiau apskritai Lietuvos eksportas juda teisinga linkme“, – pažymėjo Ž.Mauricas.
2017 m. sausio–gegužės mėn. Lietuva daugiausia eksportavo ir importavo mineralinių produktų (atitinkamai 14,3 ir 20,5 proc.), mašinų ir mechaninių įrenginių, elektros įrangos (atitinkamai 15,6 ir 17,8 proc.) bei chemijos pramonės ir jai giminingų pramonės šakų produkcijos (10,4 proc. ir 12 proc.). Iš lietuviškos kilmės prekių daugiausia eksportuota naftos produktų (19 proc.), įvairių pramonės dirbinių (11,8 proc.), paruoštų maisto produktų, nealkoholinių ir alkoholinių gėrimų bei tabako (9,1 proc.), plastikų ir jų dirbinių (7,7 proc.).
