Rusijos centrinio banko duomenyse apie Rusijos tarptautinių investicijų poziciją šie pinigai įtraukti į straipsnius „kitos investicijos“, „paskolos, kreditai, grynoji valiuta ir indėliai“ ir „kitos skolos“.
Greičiausiai „šešėlinės atsargos“ yra stambių eksportuojančių įmonių pinigai, rašo J.Kluge savo tinklaraštyje „Russianomics“.
2022 m. Rusija gavo rekordines pajamas iš žaliavų (591,5 mlrd. JAV dolerių) ir rekordinį istorijoje mokėjimų balanso perteklių (227,4 mlrd. JAV dolerių), kuris 2023 m. sumažėjo, bet išliko didelis (118,3 mlrd. JAV dolerių). Tokios apimties valiuta nepateko į Rusijos sąskaitas ar Centrinio banko, kuriam taikomos sankcijos, atsargas.
Apie „šešėlines atsargas“ žinoma labai nedaug, pabrėžia J.Kluge: tiek šalys, kuriose jos yra, tiek valiutos ar turtas, į kurį jos investuotos, lieka paslaptimi. Šių pinigų nematyti Vakarų šalių statistikoje, pažymi ekspertas, o tai reiškia, kad valiuta greičiausiai paslėpta šalyse, kurias Kremlius vadina „draugiškomis“. Tai galėtų būti, pavyzdžiui, Turkija arba Indija, kurios turi didelį prekybos su Rusija deficitą (atitinkamai 3 mlrd. ir 6 mlrd. JAV dolerių per mėnesį).
„Šešėlinės atsargos“ gali tapti gelbėjimosi ratu ekonomikai, jei naftos kainos kris, pajamos iš eksporto mažės, o užsienio valiutos įplaukų nebeužteks importui apmokėti, rašo J.Kluge. Tačiau, kiek jie likvidūs ir kokią jų dalį galima perkelti į Rusiją, lieka neaišku, pripažįsta ekspertas: šiuos pinigus gali sudaryti, pavyzdžiui, Indijos rupijos, kurias Rusija gavo atsiskaitydama už naftą, o vėliau susidūrė su situacija, kai negalėjo jų atsiimti Indijos arba išleisti.
Rusijai pavyko sukaupti didžiąją dalį savo „šešėlinių atsargų“ 2022 m., tačiau net ir dabar, J.Kluge's vertinimais, jų dydis toliau lėtai didėja. Rusijos centrinis bankas tai, be kita ko, aiškina mokėjimų problemomis, su kuriomis susidūrė Rusijos įmonės.
